Kūnas galiausiai pasiekia tašką, kai tiesiog nebegali savęs atkurti, kad ir koks sveikas jis būtų.
Su amžiumi mūsų gebėjimas atsigauti po ligų ir traumų smarkiai sumažėja / pixabay.com
Šimtmečius žmonės svajojo peržengti senėjimo ribas, tačiau naujas tyrimas rodo, kad galime būti arčiau tos ribos, nei kada nors įsivaizdavome. Kaip rašo „DailyGalaxy”, dabar, kai medicina sparčiai žengia į priekį, kai kurie ekspertai mano, kad ateities kartos galėtų įprastai gyventi iki 150 metų. Tačiau Singapūro mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, egzistuoja biologinė riba – taškas, kurį peržengus organizmas tiesiog negali atsigauti.
Tyrėjų komanda ištyrė tūkstančius JAV ir Jungtinės Karalystės žmonių kraujo mėginių, siekdama suprasti, kaip mūsų organizmas laikui bėgant susidoroja su stresu, ligomis ir atsigavimu.
Pagrindinis jų atradimas – senstant mūsų gebėjimas atsigauti po ligų ir traumų smarkiai sumažėja. Šis laipsniškas mažėjimas vadinamas fiziologiniu atsparumu ir, kaip paaiškėjo, būtent jis lemia, kiek ilgai gyvensime.
Pasak tyrimo pagrindinio mokslininko Timočio Pyrkovo, senėjimas iš esmės yra lėtėjantis organizmo gebėjimo išlaikyti stabilumą irimas. Galiausiai organizmas tampa toks trapus, kad net nedidelis stresas, pavyzdžiui, lengva infekcija, gali sukelti visišką sistemos gedimą.
„Remdamiesi šiuolaikiniais matematiniais modeliais mokslininkai apskaičiavo, kad absoliuti žmogaus gyvenimo riba yra maždaug 120-150 metų. Peržengus šią ribą net ir sveikiausi žmonės praras bet kokį gebėjimą atsigauti po sveikatos sutrikimų, todėl sistema neišvengiamai žlugs”, – rašoma straipsnyje.
Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad net jei išgydytume vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir kitus lėtinius negalavimus, mažėjantis organizmo atsparumas vis tiek mus ribos. Iš esmės organizmas pasiekia tašką, kai tiesiog nebegali savęs pataisyti, kad ir koks sveikas jis būtų buvęs.
Tačiau ateityje tokios sritys kaip biotechnologijos, regeneracinė medicina ir ląstelių perprogramavimas gali pasiūlyti naujų būdų, kaip sulėtinti atsparumo mažėjimą ir galbūt įveikti 150 metų žmogaus ilgaamžiškumo barjerą.
Šiuo metu seniausias pasaulio žmogus yra 116 metų vienuolė iš Brazilijos Ina Kanabarro Lukas (Inah Canabarro Lucas). Ji užima 20-ąją vietą tarp seniausių kada nors gyvenusių žmonių – sąrašo viršūnėje yra prancūzė Jeanne Calment, kuri mirė 1997 m. sulaukusi 122 metų.
