Juodoji arbata gerina dėmesį, ramina, palaiko širdies sveikatą ir normalizuoja cukraus kiekį.
Trijų puodelių juodosios arbatos vartojimas kasdien padidina antioksidantų kiekį organizme, teigia mokslininkai / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com
Jei kasdien suvalgysite tris ar daugiau puodelių juodosios arbatos, galite sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką. Taip pat šis gėrimas, kaip subalansuotos mitybos dalis, gali būti veiksmingas būdas pagerinti bendrą sveikatą, rašo „Verywell Health”.
Leidinyje įvardijami keli juodosios arbatos privalumai, kuriuos patvirtina moksliniai tyrimai.
1. Arbata yra maistinga
Juodosios arbatos maistinė vertė priklauso nuo konkrečios arbatos rūšies, jos paruošimo būdo ir nuo to, ar ji yra šviežiai užplikyta. Visų pirma tyrimai rodo, kad šviežiai užplikytame puodelyje šio gėrimo yra 47 mg kofeino.
Jame taip pat yra šešių grupių polifenolių – sveikatai naudingų augalinių junginių. Polifenolių kiekis priklauso nuo to, kaip arbata ruošiama. Paprastai jie sudaro apie 3-10 % juodojoje arbatoje esančių junginių.
Juodojoje arbatoje taip pat gausu aminorūgšties L-teanino, kuris padeda atsipalaiduoti. Puodelyje juodosios arbatos yra 20-40 mg L-teanino. Be to, puodelyje šio gėrimo yra 0,5 mg mangano (32 % paros normos) – būtino mikroelemento, kuris palaiko medžiagų apykaitą ir pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
2. Arbata turi antioksidacinių savybių
Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai, patekę į organizmą, neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus. Pastarieji pažeidžia ląsteles ir prisideda prie lėtinių ligų vystymosi.
Kasdien suvartojant tris puodelius juodosios arbatos padidėja antioksidantų kiekis organizme. Kai kurie tyrimai rodo, kad organizmo antioksidacinis pajėgumas padidėja per 30-60 minučių nuo puodelio juodosios arbatos išgėrimo.
3 – Arbata gerina dėmesį ir pažintines funkcijas
Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai riboja uždegiminių molekulių gamybą ir užkerta kelią nervinių ląstelių silpnėjimui ir naikinimui. Kai kurie tyrimai rodo, kad juodoji arbata neleidžia susidaryti amiloido baltymams, kurie turi įtakos pažinimo funkcijoms ir prisideda prie pažinimo funkcijų silpnėjimo.
Kito tyrimo metu nustatyta, kad reguliarus arbatos vartojimas 29 % sumažino bendrosios demencijos riziką. Tačiau tyrėjai neišskyrė skirtingų arbatos rūšių. Papildomi tyrimai parodė, kad dėl arbatos vartojimo mažesnė pažinimo funkcijų sutrikimo rizika, ypač tarp moterų.
4. Arbata padeda virškinti
Juodosios arbatos nauda sveikatai susijusi su jos gebėjimu sąveikauti su žarnyno mikrobiomu medžiagų apykaitos metu. Juodoji arbata potencialiai skatina naudingų bakterijų kolonizaciją ir slopina žalingų bakterijų augimą.
Be to, šis gėrimas yra antimikrobinė priemonė, iš tiesų jis gali užkirsti kelią viduriavimui. Vis dėlto pažymima, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint suprasti jos poveikį žarnyno mikrobiomui ir jos vaidmenį užkertant kelią viduriavimui ir pasveikstant nuo jo.
5. Arbata gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje
Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Viename tyrime nustatytas galimas ryšys tarp reguliaraus bent vieno puodelio juodosios arbatos vartojimo kasdien ir mažesnės rizikos susirgti 2 tipo diabetu.
Kitame tyrime pastebėta, kad juodosios arbatos gėrimas po daug cukraus turinčio valgio sumažino tolesnį cukraus kiekio kraujyje padidėjimą sveikiems žmonėms ir žmonėms, sergantiems prediabetu.
6. Arbata gali būti naudinga jūsų širdžiai
Juodosios arbatos vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų. Šis gėrimas turi įtakos cholesterolio kiekiui ir kraujospūdžiui, kurie yra svarbūs širdies sveikatai. Arbatoje esantys flavonoidai gerina kraujotaką, galbūt mažina širdies ligų riziką, teigia mokslininkai.
Vienas tyrimas parodė tendenciją, kad bent šešis mėnesius kasdien geriant po tris puodelius juodosios arbatos mažėja kraujospūdis. Kitame tyrime nustatyta, kad kraujospūdis mažėja geriant tik po du puodelius arbatos kasdien, tačiau šiame tyrime nebuvo išskirta juodoji ir žalioji arbata.
Straipsnis pateikiamas su įspėjimu: juodojoje arbatoje esantis kofeinas vis tiek gali turėti neigiamą poveikį kraujospūdžiui, nepaisant palankaus flavonoidų poveikio.
7. Arbata gali padėti kovoti su dantų apnašomis
Dantų ėduonį sukelia ant dantų besikaupiančios apnašos. Apnašos susidaro iš seilių ir bakterijų ir ardo dantų emalį. Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios pažeidžia bakterijų ląstelių membranas.
Preliminarūs tyrimai su žiurkėmis rodo, kad juodoji arbata mažina dantų ėduonies vystymąsi. Tačiau pažymima, kad tyrimai su žmonėmis nėra tokie įtikinami.
8. Arbata gali sumažinti stresą
L-teaninas yra natūralus junginys, randamas juodojoje arbatoje, kuris gali pagerinti dėmesį ir sumažinti stresą. Sveikiems sgusiems žmonėms keturias savaites kasdien vartojant po 200 mg L-teanino, esančio aštuoniuose puodeliuose juodosios arbatos, pagerėja su stresu susiję simptomai, pavyzdžiui, nerimas ir miegas.
Vartoti 200 mg L-teanino iš juodosios arbatos tikriausiai sunku, tačiau juodojoje arbatoje esantis L-teaninas gali suteikti raminamąjį poveikį, tikina tyrėjai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad vartojant kofeino ir L-teanino, kurio yra juodojoje arbatoje, gali pagerėti protinis budrumas ir atsirasti ramybės pojūtis. Paprastai kofeinas ir L-teaninas turi priešingą poveikį, tačiau vartojami kartu, ypač streso metu, šie du junginiai gali vienas kitą neutralizuoti.
9. Arbata turi priešuždegiminį poveikį
Reguliarus juodosios arbatos vartojimas mažina ląstelių pažeidimo ir uždegimo žymenis. Mokslininkai teigia, kad arbatos vartojimas ypač susijęs su mažesniu C reaktyvaus baltymo – uždegimo žymens – kiekiu.
10. Arbata gerina odos sveikatą
Senėjimas ir aplinkos veiksniai – saulės spinduliai, užterštas oras – neigiamai veikia odos sveikatą. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios mažina odos pažeidimus ir uždegimus.
Tyrimai su gyvūnais rodo galimą juodosios arbatos ekstrakto poveikį nuo raukšlių, kai jis naudojamas tiesiai ant odos. Juodosios arbatos ekstraktas sumažino odos pažeidimus ir pagerino priešraukšlinius procesus ultravioletinių spindulių veikiamoms pelėms.
Leidinyje teigiama, kad, kalbant apie žmones, dar reikia atlikti daugiau tyrimų.
Anksčiau Mes pasakojo, kodėl kavą reikėtų keisti žaliąja arbata. Pasirodo, tiems, kurie vietoj kavos geria žaliąją arbatą, yra mažesnė demencijos rizika. Neseniai Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad pagyvenusių žmonių, reguliariai geriančių šį gėrimą, smegenyse esančioje baltojoje medžiagoje yra mažiau su demencija susijusių pakitimų.
Pažymima, nors kava turi priešuždegiminį poveikį, ji neturi tokio teigiamo poveikio kaip žalioji arbata ilguoju laikotarpiu. Skirtingai nei kavoje, žaliojoje arbatoje yra sudedamoji dalis, sustiprinanti jos gydomąsias savybes, – antioksidantai, vadinami katechinais, iš kurių 80 proc. yra ypač naudingos rūšies – epigalokatechino galatas.
