Himalajų ir jūros druskoje yra skirtingų pagrindinių mineralų.
Abi druskos laikomos grynesnėmis už rafinuotą valgomąją druską / nuotr. depositphotos.com
Himalajų druska kasama Pakistano ir kitų vietovių į pietvakarius nuo Himalajų druskos kasyklose ir laikoma viena gryniausių druskos formų, nes joje nėra teršalų. Jūros druska išgaunama iš jūros minimaliai apdorojant, joje yra įvairių mikroelementų.
Health rašo, kad abi druskos laikomos natūralesne valgomosios druskos alternatyva. Jas galima naudoti maisto ruošimui, o gydymo tikslais jos naudojamos voniose raumenų skausmui malšinti.
Kokią druską valgyti sveikiausia
Druska susidaro iš žemėje ar jūroje esančių mineralų, turinčių įvairių elementų. Nors tiek Himalajų, tiek jūros druską daugiausia sudaro natris ir chloridas, jų bendra mineralinė sudėtis gali skirtis priklausomai nuo regiono, iš kurio ji gaunama. Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse dirvožemyje yra daugiau kalcio ir geležies, o tai atspindi didesnę jų koncentraciją druskos uolienose. Kitose druskose gali būti daugiau vario dėl vario turtingų molių ar jūros baseinų.
Tiek Himalajų, tiek jūros druskose yra magnio, kalio ir kalcio, taip pat šiek tiek vario, mangano, geležies ir kitų mineralų.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad Persijos mėlynojoje druskoje 8 iš 12 įprastų mineralų koncentracija buvo didesnė nei Himalajų druskoje ir kitų rūšių druskoje. Tačiau mažai tikėtina, kad šių mineralų nauda būtų reikšminga neviršijant kasdien saugiai vartojamo druskos kiekio.
Kaip apdorojama druska
Himalajų druska išgaunama požeminėse kasyklose, kurios susiformavo per milijonus metų dėl geologinio suspaudimo, vidinės šilumos ir požeminių mineralų derinio. Kartais į kalnų baseinus pumpuojamas vanduo, kad susidarytų druskos sūrymas, kuris vėliau filtruojamas arba chemiškai valomas prieš druskoms susikristalizuojant.
Jūros druska išgaunama iš jūros vandens natūraliai garuojant saulei ir vėjui. Vandeniui garuojant susidaro druskos kristalai. Tada druska sugrėbiama, nuplaunama ir išdžiovinama. Kai kurios rūšys gali būti papildomai filtruojamos, kad būtų pašalintas kartumas.
Kadangi abi druskos apdorojamos minimaliai, jose yra daug natūralių maistinių medžiagų, kurios suteikia joms savitą skonį ir spalvą.
Himalajų ir jūros druskos nauda
Himalajų ir jūros druskoje, vartojamoje vietoj valgomosios druskos, gali būti šiek tiek mažiau natrio. Tačiau šie skirtumai gali skirtis priklausomai nuo gaminio, o natrio kiekis dažnai būna toks nedidelis, kad apskritai gali būti nereikšmingas.
Abi druskos naudingos ne tik vartojimui. Pavyzdžiui, į atpalaiduojančią vonią įberiant stambių mineralinių druskų, jos gali turėti atgaivinantį poveikį. Ištirpinę šias druskas šiltame vonios vandenyje, sumažinsite raumenų įtampą arba pagerinsite judrumą. Tokie druskoje esantys junginiai kaip magnis yra ypač naudingi.
Kokia yra druskos žala
Gurmaniška valgomoji druska yra mažiau rafinuota ir turi naudingų mineralų. Tačiau joje taip pat gali būti sunkiųjų metalų dėl galimo užterštumo druskos surinkimo vietose.
Vieno tyrimo metu Himalajų rausvojoje druskoje buvo daugiau aliuminio, bario ir silicio nei valgomojoje druskoje. Viename rausvosios druskos mėginyje buvo potencialiai toksiško švino kiekio.
Kita problema gali būti mikroplastikas. Mikroplastikas – tai plika akimi nematomi plastiko teršalai, kurie gali kelti grėsmę aplinkai ir mūsų sveikatai. Jų aptinkama sausumoje ir jūroje, jie patenka į mūsų vartojamą druską.
Nei Himalajų, nei jūros druskoje nėra pakankamai jodo – skydliaukės veiklai būtino elemento. Valgomoji druska yra praturtinta jodu, kad būtų išvengta jodo trūkumo rizikos. Jodo yra tokiuose maisto produktuose kaip žuvis, jūros dumbliai ir kiaušiniai.
Anksčiau Mes rašė, kokia druska naudinga organizmui.
