Mokslininkai pažymėjo, kad vis dar įmanoma atkurti gyvenimo trukmės augimą, tačiau su viena sąlyga.
Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas Europoje sulėtėjo / depositphotos.com
Nuo 2011 m. vidutinės tikėtinos žmonių gyvenimo trukmės augimas visoje Europoje gerokai sulėtėjo.
Rytų Anglijos universiteto (UEA) atliktame tyrime kaip pagrindiniai šią tendenciją lemiantys veiksniai įvardijama netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas ir COVID-19 pandemija, rašo Earth.com.
Mokslininkai įspėjo, kad užuot gyvenę ilgiau, daugelis žmonių dabar susiduria su ankstyvesne mirtimi.
„XX a. sveikatos ir medicinos pažanga lėmė, kad vidutinė gyvenimo trukmė Europoje kasmet ilgėjo. Tačiau dabar taip nebėra”, – teigė UEA Norvičo medicinos mokyklos profesorius Nikas Stilas (Nick Steele).
Nuo 1990 m. iki 2011 m. mažėjantis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nuolat ilgino vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę Europoje. Tačiau tyrime nustatyta, kad 2011-2019 m. pažanga sustojo, nes pagrindiniai rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, hipertenzija ir aukštas cholesterolio kiekis, beveik visose Europos šalyse arba padidėjo, arba nustojo gerėti.
„Nustatėme, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo pagrindinis veiksnys, stabdantis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimą 2011-2019 m. O COVID-19 pandemija buvo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės mažėjimo 2019-2021 m. priežastis”, – aiškino Steele.
Tyrėjai nustatė, kad patobulintas hipertenzijos ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje gydymas neatsvėrė nesveiko gyvenimo būdo poveikio.
Ekspertai buvo susirūpinę, kad žmonės gali pradėti mirti vis jaunesni, jei vyriausybės nesiims ryžtingų veiksmų.
Iš 19 tirtų Europos šalių Anglijoje vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas po 2011 m. sumažėjo labiausiai. Ši tendencija būdinga ir likusiai Jungtinei Karalystei.
Priešingai, kai kuriose šalyse, įskaitant Norvegiją, Islandiją, Švediją, Daniją ir Belgiją, rezultatai buvo paguodžiantys.
„Norint pagerinti ilgalaikę žmonių sveikatą, reikia griežtesnės viešosios politikos, kad būtų sumažinta pagrindinė rizika sveikatai, įskaitant nutukimą, netinkamą mitybą ir fizinį pasyvumą”, – sakė Steele.
Tyrime pabrėžiama, kad vis dar įmanoma pailginti gyvenimo trukmę. „Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmė daugelyje šalių vis dar ilgėja, o tai rodo, kad dar nepasiekėme natūralios ilgaamžiškumo ribos”, – sakė mokslininkė.
O ankstyvų jaunų žmonių mirčių prevencija suteikia puikią galimybę sumažinti mirtingumą.
Tyrėjai padarė išvadą, kad koordinuotos visuomenės sveikatos intervencijos, kuriose pirmenybė teikiama mitybos pokyčiams, fiziniam aktyvumui ir nutukimo kontrolei, gali padėti atkurti didėjančią vidutinės gyvenimo trukmės kreivę. Priešingu atveju Europos jaunosios kartos rizikuoja gyventi trumpiau nei prieš jas gyvenusios kartos.
Daugiau naujienų apie ilgaamžiškumą
Žmonės visame pasaulyje gyvena ilgiau nei bet kada anksčiau. Tačiau atotrūkis tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės mažėja. 1990 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,17 metų, o vyrų – 72,23 metų. 2010 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo iki 83,10 metų, o vyrų – iki 78,37 metų.
