Pabudimas su žadintuvu gali atrodyti akivaizdus ir paprastas sprendimas, tačiau ekspertai teigia, kad tai gali turėti nemalonių pasekmių žmogui.
Kodėl negalima nusistatyti žadintuvo ryto valandai: atsakymas nustebins daugelį / Koliažas Mes, nuotr. pexels
Sužinosite:
- Kodėl žadintuvai yra kenksmingi
- Kodėl smegenys ignoruoja žadintuvą
Socialiniuose tinkluose populiari tendencija keltis 5 val. ryto sulaukė daug šalininkų, kurie stebisi jos teigiamu poveikiu produktyvumui. Tačiau kai kurie ekspertai įspėja, kad šis režimas nėra toks naudingas, kaip atrodo, ir netgi gali būti žalingas.
Mesas išsiaiškina, kodėl nereikėtų prabusti pagal žadintuvą.
Beje, anksčiau pasakojome, kokiu laiku geriau eiti miegoti, kad ryte pajustumėte energijos „antplūdį”.
Ar žadintuvai sukelia stresą – ar kenksminga pabusti iš gilaus miego
Apie tai savo vaizdo įrašuose kalbėjo neuromokslininkė Rachel Barr, TikToke žinoma slapyvardžiu @drrachelbarr. Ji aiškino, kad nors žmogus gali nustatyti žadintuvą bet kuriam norimam laikui, jo organizmas ne visada būna pasiruošęs ankstyvam prabudimui, o tai gali sukelti neigiamų pasekmių.
„Ar tiesa, kad kiekvieną rytą atsibudę 5 val. ryto galėsite maksimaliai išnaudoti savo smegenis?” – klausė ji. „…Mums dažnai sakoma, kad produktyvumo ir sėkmės raktas yra ankstyvas kėlimasis, tačiau ne tik žadintuvas lemia, kada jūs ir jūsų smegenys atsibusite, bet ir jūsų kūnas”, – sakoma vaizdo įraše.
Problemos esmė – mūsų asmeninis vidinis laikrodis, arba cirkadinis ritmas, kuris lemia, kada jaučiamės alkani, mieguisti ar budrūs. Šviesa ir tamsa vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant šį procesą, tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir genetika.
Žiūrėkite vaizdo įrašą apie tai, ar naudinga prabusti su žadintuvu:
„Jei turite naktinės pelėdos genetinį profilį, tai reiškia, kad užmiegate ir pabundate šiek tiek vėliau, todėl 5 val. ryto jums tikriausiai netiks. Tai reiškia ne tik tai, kad pelėdos yra produktyvesnės dieną, bet ir tai, kad jei pabusite 5 val. ryto, rizikuojate prarasti didžiąją dalį REM miego”, – tęsia Rachel.
REM miegas, dar vadinamas greitų akių judesių faze, yra vienas iš penkių miego etapų, kuriuos patiriame užmigę. Paprastai jis įvyksta vėlesniu nakties metu ir jį lydi smegenų aktyvumo protrūkis, kuris padeda „išvalyti” organizmą.
Naujų tyrimų duomenimis, šio svarbaus etapo ignoravimas gali padidinti prastos kognityvinės sveikatos riziką. Tiksliau, 2016 m. tyrimai rodo, kad miego sutrikimai yra susiję su padidėjusia demencijos, kurią sukelia tam tikri veiksniai, rizika.
Ar geriau pabusti be žadintuvo
Neseniai sausio mėn. atliktas tyrimas patvirtina, kad vėlyvas įėjimas į REM miegą būdingas sunkiomis ligomis, įskaitant Alzheimerio ligą, sergantiems žmonėms. Tų, kurie į šią fazę įžengė praėjus daugiau nei 98 minutėms po užmigimo, organizme buvo padidėjęs toksinių baltymų kiekis – 16 proc. daugiau amiloido ir 29 proc. daugiau tau.
Atsižvelgdama į šias tendencijas, miego konsultantė Rosie Davidson interviu laikraščiui „Mirror” pažymėjo, kad lėtinis miego trūkumas neigiamai veikia atmintį, gebėjimą priimti sprendimus ir nuotaiką, taip pat didina psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, riziką ir gali sukelti sunkias ligas.
„Visapusiškas miegas turi nuostabią naudą smegenims. Jis gerina atmintį, reguliuoja nuotaiką ir palaiko bendrą psichikos sveikatą. Miegas taip pat palengvina smegenų valymo procesą, nes pašalina toksinus, kurie susikaupia budrumo metu”, – pažymi ji.
Rosie pažymi, kad idealus laikas, kada pabusti, kiekvienam žmogui yra individus. Jei sunkiai keliatės 5 val. ryto, tikriausiai tai nėra jūsų natūrali rutina.
Pasak jos, kai kurie žmonės ryte jaučia energijos antplūdį, o kiti produktyviausi būna po pietų. Taigi „pelėdos” neturėtų per jėgą bandyti prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi režimo.
„Negalite priversti savęs dirbti geriausiai, jei dirbate prieš savo biologiją. Tikėtina, kad užuot skyrę daugiau valandų produktyviam darbui dienos metu, liksite budrūs iki vėlyvo vakaro ir susikaups skola už miego trūkumą. Miego trūkumas gali turėti rimtų pasekmių.
Rosie taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ir žinome miego svarbą, neturėtume juo pernelyg rūpintis. Tobulo režimo nebūna, nes jam visada turi įtakos gyvenimo aplinkybės, kurias ne visada galima kontroliuoti.
„Ką galime padaryti, tai teikti pirmenybę miegui skirtam laikui – nepamiršti miego laiko, atsipalaiduoti ir susikurti miegui palankią aplinką bei rutiną”, – apibendrina ji.
Jus taip pat gali dominti:
The Daily Mirror
The Daily Mirror – britų nacionalinis bulvarinio formato dienraštis, pirmasis bulvarinės žurnalistikos atstovas.
Laikraštį 1903 m. lapkričio 2 d. įkūrė Alfredas Harmsvortas. Iš pradžių „Daily Mirror” buvo sumanytas kaip moterų laikraštis, leidžiamas moterų, ir turėjo būti „moterų gyvenimo atspindys”. Tai nebuvo sėkminga, todėl A. Harmsvortas nusprendė laikraštį padaryti spalvingesnį ir apimantį platesnį temų spektrą, rašoma Vikipedijoje.
Jei pastebėjote klaidą, paryškinkite reikiamą tekstą ir paspauskite Ctrl+Enter, kad informuotumėte redaktorius.
