Gydytojai įsitikinę, kad ateityje šis prietaisas galės nuolat pakeisti donoro organą.
Technologija nesugenda ir organizmas jos neatmeta / nuotr. depositphotos.com
Australijoje vyras, kuriam buvo implantuota dirbtinė širdis „BiVACOR”, tapo pirmuoju pacientu pasaulyje, kuris gyveno ilgiau nei 100 dienų ir buvo išrašytas iš ligoninės. Apie tai praneša „Interesting Engineering”.
Sudėtingą šešias valandas trukusią operaciją atliko daktaras Polas Džansas (Paul Jans) Sidnėjaus Švento Vincento ligoninėje 2024 m. lapkritį. BiVACOR technologija, pagaminta iš titano, buvo implantuota pacientui, sergančiam ūminiu širdies nepakankamumu. Vyras sunkiai atliko paprastas užduotis ir buvo įsitikinęs, kad vargu ar gyvens pakankamai ilgai, kad būtų galima gauti donoro organą.
Naudodamas BiVACOR, australas gyveno daugiau nei 100 dienų ir galiausiai sulaukė, kol atsirado galimybė persodinti donoro širdį. Pažymėtina, kad pirmasis šio prietaiso implantavimas įvyko Teksaso širdies institute 2024 m. liepos mėn. Nuo to laiko dar keturiems pacientams, laukiantiems donoro organo transplantacijos, buvo implantuota dirbtinė širdis. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo išrašytas iš ligoninės.
Pasak daktaro Janso, australų biomedicinos inžinieriaus Danielio Timmso sukurta technologija yra „Šventasis Gralis”. Jis pabrėžė, kad šis prietaisas negali sugesti ar būti atmestas organizmo. Be to, gydytojai yra įsitikinę, kad BiVACOR ateityje gali tapti tikru nuolatiniu žmogaus širdies pakaitalu.
„Anksčiau ketvirtadalis transplantacijos laukiančių pacientų mirdavo, tačiau su šiais prietaisais padėtis pasikeitė”, – pažymėjo Jansas.
Pasak BiVACOR kūrėjo Danielio Timmso, per kelerius ateinančius metus dirbtinės širdys taps vis labiau paplitusios visame pasaulyje.
„Mums tereikia pagaminti daugiau prietaisų. Šiuo metu tai vienintelis apribojimas. Mes jau didiname gamybą”, – pabrėžė Timmsas.
Kas žinoma apie BiVACOR
BiVACOR dirbtinė širdis yra implantuojamas rotacinis siurblys, veikiantis magnetinės levitacijos būdu ir atkuriantis natūralią kraujo apytaką. Prietaisas sveria apie 650 gramų ir yra pakankamai mažas, kad tilptų 12 metų vaikui.
Pacientai po implantavimo nejaučia šios technologijos savo viduje. Prietaisą maitina išorinis įkraunamas akumuliatorius, kuris gali veikti keturias valandas autonomiškai. Praėjus šiam laikui, dirbtinės širdies naudotojas įspėjamas, kad reikia įkrauti bateriją, o tai atliekama laidu. Kūrėjai siekia patobulinti šį procesą. Tikimasi, kad ateityje pacientai galės naudotis belaidžiu įkrovimu.
Sėkmingas smegenų lusto implantavimas žmogui
Kaip rašė Mes, 2024 m. pirmajam pasaulyje žmogui buvo sėkmingai implantuotas smegenų implantas „Telepatija” („Telepathy”), kurį sukūrė amerikiečių nefrotechnologijų bendrovė, įkurta Ilono Musko.
Neurochipas leidžia „tiesiog galvojant” valdyti telefoną ar kompiuterį, o per juos – „praktiškai bet kokį prietaisą”. E. Muskas sako, kad šis prietaisas yra potencialus etapas kuriant „smegenų ir kompiuterio sąsajos” technologiją, kuri vieną dieną galėtų padėti žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, paralyžiumi, bendrauti su aplinka.
Iki 2025 m. pabaigos „Neuralink” planuoja, kad atliekant klinikinį bandymą 20-30 pacientų bus atlikta lusto implantavimo operacija. Muskas tikisi, kad iki 2035 m. implantai bus naudingi milijonams pacientų.
