Psichologas paaiškino, į ką santykiuose galima „užmerkti akis” ir ko niekada nereikėtų atleisti.
Psichologas sako, kad su partneriu reikėtų pasikalbėti apie pinigus, asmenines ribas, bendrą ateitį ir pan. / Mes koliažas
Santykiai yra sudėtingas žmonių tarpusavio procesas, reikalaujantis abiejų pusių pastangų. Dažnai žmonės daro klaidų savo požiūryje į partnerius, o tai gali turėti lemtingų pasekmių ir net privesti prie išsiskyrimo. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vienas iš partnerių pernelyg dažnai „užmerkia akis” į kito klaidas, o tai nepriimtina ir santykiuose su artimaisiais.
Psichologė Irina Shenier komentare Mes įvardijo pagrindines santykių klaidas ir paaiškino, kaip nesielgti su partneriu. Ji taip pat papasakojo, kokias temas svarbu aptarti su mylimaisiais, kad neprarastume emocinio ryšio ir galiausiai neišsiskirtume.
Kaip nesielgti su partneriu
Ekspertė pažymi: svarbu nepasiduoti savo įprastoms traumoms, kad nenutrūktų santykiai. Ji įvardijo tris galimas šios stadijos būsenas:
- Romantinių santykių vengimas, jei vaikystėje buvo patirta pavojingų ar smurtinių santykių su tėvais.
- Troškimas prisirišti ir susilieti su asmeniu į vieną, jei vaikystėje trūko susiliejimo su tėvais etapo.
- Dvigubas elgesio stilius – vienu metu noras susilieti ir pabėgti. Dėl to gyvenime atsiranda vadinamoji „drama”.
„Jei jaučiate, kad norite įgyvendinti vieną iš šių įpročių, pavyzdžiui, norėdami išvengti santykių, turite atsisėsti ir pagalvoti, kur ir kada jau susidūrėte su tokiais jausmais, kokiuose santykiuose ir ar atsiribojimas jums padėjo, ar tai privedė prie santykių griūties”, – pažymi Chenier.
Ji taip pat pažymi, kad reikia pripažinti savo traumą ir naujuose santykiuose nenukrypti į įprastą elgesį, kuris kenkia abiem partneriams. Svarbu suprasti, kaip save nuraminti.
Ekspertė pataria elgtis taip:
- Tie, kurie paprastai dingsta, turėtų sukurti naują santykių planą ir ne dingti, o mažais žingsneliais siekti stėjimo.
- Tas asmuo, kuris nori susilieti su savo partneriu, taip pat turėtų sustabdyti save, suvokti, kad tai yra jo įprastas elgesio stilius, ir pasistengti laiku perkelti dėmesį į save, į visas kitas gyvenimo sritis.
Toks žmogus gali turėti baimę būti paliktas, ir jis turi išmokti su ja susidoroti, atitraukti savo dėmesį. Pavyzdžiui, jei kyla nerimą keliančių minčių, kad partneris jį paliks arba išduos, gali padėti perėjimo nuo minčių prie kūno technika – nueiti į masažą, sportuoti, pasilepinti šilta vonia, išlyginti minkštą pledą. Kitaip tariant, reikia daryti ką nors, kas padėtų perjungti dėmesį nuo minčių į kūną.
- Jei kyla noras supykti ar pabėgti, reikėtų planuoti santykius, kuriuose bus pakankamai emocijų.
Verta rengti pasimatymus, per kuriuos galite gauti daug emocijų. Tai gali būti kartingai, šaudykla, jodinėjimas žirgais, lipdymas iš molio, taip pat šie pasimatymai gali būti staigmena partneriui, kuri sukels dar daugiau emocijų. Būtina sugalvoti ką nors pozityvaus, kad stiprių emocijų poreikis nebūtų realizuojamas per negatyvumą – skandalus, priekaištus.
Apie ką svarbu kalbėti santykiuose, kad jų neprarastumėte
Psichologas teigia, kad per pirmuosius pasimatymus ir rimtuose santykiuose svarbu kalbėtis apie vienas kito poreikius. Reikėtų paklausti partnerio, ko norėtumėte santykiuose, ir patiems kalbėti apie savo poreikius.
Chenier taip pat pabrėžia, kad turėtumėte aptarti, ką jūsų partneriui reiškia „meilė”, pavyzdžiui, dovanos ir materialūs daiktai arba laikas, fizinis kontaktas ir palaikymas.
Ne mažiau svarbu kalbėtis apie ateitį – ką jūs matote save ir ką jūsų partneris mato save. Tai leis jums pamatyti, ar einate ta pačia kryptimi.
Be to, ekspertas pažymi, kad poros taip pat turėtų aptarti, ko jiems trūksta santykiuose, vienas kito asmenines ribas, kas jiems nepatinka vienas kito bendravime ir pinigai:
Svarbu kalbėtis apie pinigus, finansų paskirstymą, santaupas, kas už ką šeimoje atsakingas. Dažnai kuriant santykius apie pinigus nekalbama, bet paskui ši tema iškyla, ir paaiškėja, kad žmonės gali turėti skirtingus požiūrius į finansų sritį.
Yra laiko ribos, fizinės ribos, psichologinės ribos, asmeninių daiktų ir erdvės ribos. Laiko ribos reiškia, kaip nereikėtų naudoti savo laiko, pavyzdžiui, vėluoti. Fizinės ribos susijusios su kūnu, t. y. asmuo gali paaiškinti, kaip jį galima ar negalima liesti.
Asmeninės ir erdvės ribos yra susijusios su tuo, kiek asmens daiktų galima pasiimti, ar reikia belstis einant į asmens kambarį. Psichologinės ribos susijusios su asmens svajonėmis, tikslais ir jausmais, ir to nereikėtų nuvertinti. Labai dažnai kiti žmonės gali nuvertinti asmens jausmus ir to net nepastebėti. Ypač kai jie sako, kad „kažkas kitas turi dar didesnių problemų nei tu”.
Į ką geriau „užmerkti akis” ir ko niekada nereikėtų atleisti
„Normalumo” lygis kiekvienam žmogui yra skirtingas. Pirmiausia patys turite nustatyti, kas yra priimtina ir į ką galima „užmerkti akis”, o kas – nepriimtina. Chénier teigia, kad daugeliui žmonių net svetimavimas gali būti priimtinas. Svarbu suprasti save ir išgirsti, kas jums yra normalu.
Vis dėlto psichologas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų užmerkti akių prieš bet kokią prievartos apraišką – fizinę, seksinę, ekonominę ar emocinę. Tiesa ta, kad dažnai žmonės, esantys smurtiniuose santykiuose, to net nepastebi. Ji pasidalijo mintimi, kad sunkiausia pagauti emocinį smurtinį elgesį, kai nuvertinami jausmai:
Žmogus pradeda abejoti savimi, savo jausmais, krenta jo savivertė, ir jam sunku išeiti iš tokių santykių, nes jis netiki, kad gali būti reikalingas kam nors kitam, tik savo partneriui. Po tokių santykių žmogaus savivertė beveik sunaikinama.
Santykių kūrimo pradžioje reikėtų atkreipti dėmesį į žmogaus elgesį, o jei kartą kažkas nepatinka, reikėtų tapti dar budresniam. Tai darydami turite vadovautis tuo, kaip jaučiatės. Jei žmogus nenustatė ribų, jis gali nesuprasti, kad partnerio elgesyje jam nepatinka, tačiau jausmai gali signalizuoti, kad kažkas negerai. Pavyzdžiui, bendraudami su žmogumi galite jausti gėdą, apmaudą, nepatogumą, pyktį, nusivylimą ir nuolat jausti kaltės jausmą.
„Šie jausmai bendraujant su žmogumi gali rodyti, kad vyksta kažkas negero. Jei bendraujant nuolat jaučiamas diskomfortas, reikia į kažką atkreipti dėmesį. Verta savęs paklausti: „Kodėl jaučiuosi nejaukiai – dėl jo žodžių, tikslų, idėjų apie santykius ar dėl to, kad jis nuvertina mano emocijas?”. Tai klausimai, apie kuriuos reikėtų pagalvoti”, – apibendrino Chenier.
Primename, anksčiau Mes rašė apie romaną, kuris pastatytas ant vienatvės baimės. Psichologas įvardijo keturis tai rodančius požymius ir atskleidė, iš kokių etapų susideda sveiki ir ilgalaikiai santykiai.
