Specialistės teigimu, ypač emociškai atsiskyrusio arba nesančio tėvo buvimas gali vėliau sukelti sunkumų kuriant pasitikėjimą.
Sužinokite, kaip santykiai su tėvais vaikystėje gali turėti įtakos asmeniniam gyvenimui / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com
Daktaras ir amerikiečių psichologas Markas Traversas paaiškino, kaip įsisenėjusios problemos su tėvais gali neigiamai paveikti jūsų asmeninį gyvenimą.
„Svarbu tai, kad šios problemos nebūtinai reiškia, jog žmogaus santykiai su tėvais yra blogi ar net tai, kad jis užaugo be tėvų. Priešingai, jos atspindi nepatenkintus emocinius poreikius arba neišspręstas prieraišumo traumas iš vaikystės, o laikui bėgant jos lemia mūsų santykius su kitais žmonėmis sgus”, – sakė ekspertas straipsnyje, paskelbtame žurnale „Forbes”.
Jis pridūrė, kad psichologijoje šios problemos vadinamos „tėvų trauma” – arba atitinkamai „motinos trauma” ir „tėvo trauma”.
Štai kaip jos gali pasireikšti romantiniuose santykiuose, sakė jis:
„Motinos trauma” santykiuose. Daugeliu atvejų „motinos trauma” atsiranda dėl tam tikro lūžio vaikystėje: kai motinos gali tapti emociškai neprieinamos arba pernelyg kritiškos.
Nepriklausomai nuo konkrečios pagrindinės priežasties, šie padariniai paprastai būna suskirstyti į du bendrus modelius: pernelyg didelio patvirtinimo iš partnerių siekimas arba jų atstūmimas siekiant išvengti pažeidžiamumo.
Kai kurie žmonės santykiuose gali siekti ne tik patvirtinimo, bet ir „globėjo” dinamikos. Kaip parodė „The Journal of Psychotherapy Practice and Research”, jie gali nesąmoningai stengtis susirasti partnerį, kuris tam tikru būdu būtų panašus į idealizuotą jų motinos figūros versiją – tai rezultatas to, ką ankstyvieji psichologai vadino „Edipo kompleksu”.
Kita vertus, kai kurie žmonės gali reaguoti taip, kad apskritai vengs intymumo. Jei motinos figūra buvo valdinga, vaikas gali užaugęs bijoti tokio artumo ir bet kokia kaina vengti prarasti savo autonomiją, kaip ir vaikystėje.
„Tėvo trauma” santykiuose. Kaip paaiškinta Australijos ir Naujosios Zelandijos šeimos terapijos žurnale (Australian and New Zealand Journal of Family Therapy) atliktame tyrime, tiek vyrams, tiek moterims „tėvo trauma” dažnai kyla dėl vaikystėje atliktų stebėjimų. Dėl emociškai atsiskyrusio ar nedalyvaujančio tėvo vėliau gali kilti sunkumų kuriant pasitikėjimą, problemų su autoritetingais asmenimis ar savigarbos problemų.
„Tėvo trauma” gali pasireikšti dviem priešingais būdais: prisirišimu prie partnerių dėl stabilumo arba emocinio atstumo išlaikymu kaip savigynos priemone.
Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais žmonės, turintys giliai įsišaknijusią „tėvo traumą”, gali pastebėti, kad juos traukia partneriai, kurie suteikia saugumo ir vadovavimo jausmą. Kitais atvejais jie gali ieškoti santykių, kuriuose patys būtų saugumo ir vadovavimo švyturys.
Pasak 2012 m. atlikto „Child Abuse Review” tyrimo, tokio pobūdžio „tėvo trauma” yra plačiai paplitusios patriarchalinės normos rezultatas: vyrai turėtų sutelkti dėmesį tik į tvarkos palaikymą ir išlikti emociškai stoiški.
Priminsime, anksčiau Mes įvardijo 10 baisiausių moterų klaidų, kurios atbaido vyrus.
