Mokslininkai mano, kad reikia geriamojo vaisto, kurį būtų lengva transportuoti ir saugoti, ir tai pavyko rasti.
Su beždžionėmis išbandytas geriamasis antivirusinis vaistas / REUTERS nuotr.
Mokslininkai nustatė, kad dėl geriamojo antivirusinio vaisto beždžionės, užsikrėtusios Ebolos virusu, sugebėjo išgyventi. Pasak jų, šis atradimas gali padėti išvengti mirtino viruso protrūkių ateityje, rašo „Independent”.
Leidinys priminė, kad Ebolos virusas yra itin pavojingas žmonėms ir primatams, nes sukelia iki 90 proc. užsikrėtusiųjų mirtingumą. Pavyzdžiui, per 2013-2016 m. epidemiją Vakarų Afrikoje mirė 11 325 iš 28 600 užsikrėtusiųjų. Per 2018-2020 m. protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje mirė 2299 žmonės iš 3481 užsikrėtusio.
Pažymima, kad yra antikūnais pagrįstas gydymas, kuris bandymų metu parodė tam tikrą veiksmingumą, tačiau dėl būtinybės laikyti vaistą žemoje temperatūroje ir logistinių apribojimų labai sunku kontroliuoti protrūkius ribotų išteklių regionuose.
Todėl mokslininkai pabrėžia, kad reikia kurti geriamuosius vaistus, kuriuos būtų galima lengvai transportuoti ir greitai naudoti, kad būtų galima išgelbėti gyvybes ir sustabdyti viruso plitimą.
„Geriamieji antivirusiniai vaistai turi keletą privalumų, palyginti su švirkščiamaisiais vaistais, visų pirma juos lengviau tiekti, saugoti, platinti ir skirti”, – aiškino mokslininkai.
Dokumente teigiama, kad vaistas „Obeldesivir” anksčiau buvo veiksmingas prieš kelis RNR virusus, ypač filovirusus, kuriems priklauso ir Ebolos virusas. Jis buvo veiksmingas, kai buvo skiriamas praėjus 24 valandoms po užsikrėtimo.
Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai beždžionėms virusą švirkštė į raumenis, tačiau šiuo atveju liga progresavo labai greitai, todėl buvo sunku įvertinti vaisto veiksmingumą. Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Advances”, mokslininkai įrodė, kad obeldesiviras apsaugo 100 proc. beždžionių, užsikrėtusių pavojingiausia Ebolos viruso atmaina – Makona.
Šiame tyrime 5 rezus makakos ir 5 krabus valgančios makakos minėtą vaistą gavo 10 dienų, pradedant nuo 24 valandos po užsikrėtimo. Tuo pačiu metu 3 beždžionės buvo kontrolinės – jos vaisto negavo. Dėl to išgyveno 100 % rezusų beždžionių ir 80 % raganosių beždžionių.
Kadangi taikant naująjį užsikrėtimo būdą liga vystėsi lėčiau, mokslininkai galėjo toliau tirti vaisto veikimo mechanizmą.
Apskritai mokslininkai teigia, kad rezultatai patvirtina „Obeldesivir” kaip geriamosios poekspozicinės profilaktikos potencialą.
„Šie rezultatai rodo, kad gydymas šiuo vaistu suteikia galimybę vystytis adaptyviajam imunitetui ir kartu sušvelninti pernelyg didelį uždegimą, taip potencialiai užkertant kelią mirtinumui”, – teigė jie.
Pasak mokslininkų, kitas žingsnis – ištirti, kaip pavėluotas gydymas vaistu veikia imuninį atsaką.
Net jei vaistas veiksmingas tik pirmąsias 24 valandas po kontakto su virusu, jis vis tiek galėtų tapti pagrindine priemone kovojant su Ebolos viruso protrūkiu, ypač gydytojams, mokslininkams ir asmenims, turintiems kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis, rašoma leidinyje.
Kaip anksčiau pranešė Mes, mokslininkai išrado metodą, kaip panaudoti kraują greitai atkurti lūžusius kaulus. Naujo tyrimo metu mokslininkai kraują pavertė medžiaga, kuri sėkmingai atstatė gyvūnų kaulus.
Mokslininkai teigia, kad naujoji medžiaga galėtų būti naudojama kuriant regeneracinius produktus, kurie galėtų būti naudojami kaip veiksminga terapija traumoms ir ligoms gydyti.
