2016 m. vasarą netikėtas juodligės protrūkis jau buvo užfiksuotas Jamalo pusiasalyje Sibire, ir sitija gali pasikartoti – jau su kitomis infekcijomis.
Dėl tirpstančio amžinojo įšalo pasaulis gali susidurti su nauju juodligės protrūkiu / koliažas Mes, nuotr. depositphotos.com, REUTERS
Dėl tirpstančio amžinojo įšalo pasaulis gali susidurti su nauju juodligės ir kitų žmonijai nežinomų ligų protrūkiu. Tokią nuomonę išsakė amerikiečių evoliucinės biologijos specialistas Skotas Traversas (Scott Travers) iš Rutgerso universiteto.
Savo straipsnyje „Forbes” jis paaiškino, kad apie 15 proc. šiaurės pusrutulio dengia ledo „biologinė kapsulė”, kurioje tūkstančius metų buvo įkalintos organinės medžiagos, galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kai kas kur kas pavojingesnio – seniai miegoję mikrobai, įskaitant bakterijas ir virusus, su kuriais žmonija niekada nebuvo susidūrusi.
Tūkstantmečius stabilus amžinasis įšalas dabar tirpsta vis sparčiau ir atskleidžia šias priešistorinio pasaulio mikrobų saugyklas. Traversas pabrėžia, kad amžinasis įšalas yra natūralus Arkties pagrindas, užtikrinantis struktūrinį stabilumą kraštovaizdžiams, kurie priešingu atveju galėtų sugriūti. Kai amžinasis įšalas išlieka įšalęs, virš jo esanti ekosistema veikia taip, kaip tikimasi. Tačiau kai jis nenuspėjamai tirpsta, pasekmės gali būti katastrofiškos.
Amžinojo įšalo poveikis neapsiriboja vien Arkties gyvūnija, jis atlieka lemiamą vaidmenį ir pasaulinėje klimato sistemoje. Jame yra dvigubai daugiau anglies nei dabar atmosferoje. Susidaro užburtas ratas: tirpstant amžinajam įšalui, išmetamas anglies dioksido kiekis dar labiau didina pasaulinį atšilimą.
Tačiau didžiausias nerimą keliantis pavojus, slypintis amžinajame įšale, yra kur kas mikroskopiškesnis – ir potencialiai mirtinas, sako biologas.
2016 m. vasarą Sibire esančiame Jamalo pusiasalyje kilo netikėtas juodligės protrūkis, dėl kurio keli žmonės buvo paguldyti į ligoninę, o 12-metis berniukas mirė. Šis protrūkis taip pat išnaikino vietinę šiaurinių elnių populiaciją: nuo ligos nugaišo daugiau kaip 2 300 gyvūnų.
Atšalus orams, buvo aptikta prieš kelis dešimtmečius nuo juodligės nugaišusio šiaurinio elnio skerdena, todėl į aplinką vėl pateko miegančių Bacillus anthracis sporų. Tačiau šis protrūkis buvo tik „bandomasis atvejis” to, kas gali nutikti ateityje.
„Juodligė yra šiuolaikinis patogenas, t. y. jis jau buvo žinomas mokslininkams ir buvo paplitęs regione. Paskutinis užregistruotas protrūkis regione buvo tik prieš 75 metus, o tai reiškia, kad bakterija buvo užšaldyta tik palyginti trumpą laiką, kol vėl pasirodė. Tačiau ką daryti su patogenais, kurie buvo užšaldyti milijonus metų? Priešingai nei juodligė, kurią šiuolaikinė medicina gali išgydyti, amžinajame įšale gali būti įstrigusių senovinių ligų, su kuriomis gyvūnų karalystė pastaruoju metu nebuvo susidūrusi. Kai kurios iš jų gali būti praeities pandemijų liekanos, o kitos gali priklausyti visiškai išnykusioms ekosistemoms, todėl jų elgesys šiuolaikiniame pasaulyje nenuspėjamas”, – pabrėžia Traversas.
Mokslininkai jau atgaivino 30 000 metų senumo virusus iš amžinojo įšalo Sibire – tokius, kurie vis dar buvo užkrečiami, bet tik ameboms. Nors žmonėms kenkiančių virusų dar nepavyko atgaivinti, tai, kad senoviniai mikrobai gali išlikti gyvybingi, kelia nerimą: kas dar slepiasi giliame amžinajame įšale ir laukia, kol bus pažadinti?
Senųjų mikrobų atgimimas yra Pandoros skrynia. Amžinajame įšale yra daugiausia nenustatytų mikroorganizmų ir virusų, kurių daugelis gali būti gyvybingi. Tiesa ta, kad dar nežinome, ar šie mikrobai kelia realią grėsmę žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, ar tiesiog nepastebimai išnyks aplinkoje.
Pavojingos ligos: kitos naujienos
Mokslininkai išbandė naują vaistą nuo Ebolos viruso. Šis virusas yra labai pavojingas žmonėms ir primatams, nes sukelia iki 90 proc. užsikrėtusių žmonių mirtingumą.
Tačiau beždžionės, užsikrėtusios šiuo virusu, sugebėjo išgyventi dėl naujo geriamojo antivirusinio vaisto.
