Mūsų kūnai gali tai padaryti, sako ilgaamžius tiriantis specialistas.
Daugeliu atžvilgių ilgaamžiai yra tokie patys, kaip ir kiti gyventojai, pažymėjo gydytojas / koliažas Mes, nuotr. pixabay.com, depositphotos.com
Alberto Einšteino medicinos koledžo žmogaus ilgaamžiškumo tyrimų direktorė daktarė Sofija Milman (Sophia Millman) pasidalijo keturiomis išmoktomis paslaptimis, rašo „Business Insider”.
Tai, ką ji iki šiol sužinojo, atveria kelius, kurie gali lemti naują senėjimą stabdančių gydymo metodų erą mums visiems, rašoma leidinyje.
„Turime žmonių, kurie gyvena iki 100 metų ir yra sveiki, taigi mūsų kūnai gali tai padaryti. Tai biologiškai tikėtina, todėl mums tereikia ką nors patobulinti, kad tai pasiektume”, – sakė ji.
Pažymima, kad Milman vadovauja tyrimui, kuriame dalyvaus 10 000 95 metų ir vyresnių žmonių bei jų giminaičiai. Jo rezultatai turėtų padėti išsiaiškinti, kas leidžia šiems žmonėms gyventi ilgiau ir vis dar išlikti sveikesniems nei jų bendraamžiai.
Leidinyje priduriama, kad ilgaamžiai gali būti daug kuo dėkingi sėkmei ir geriems genams, tačiau jų tyrimas gali padėti mokslininkams suteikti biologinį pranašumą ir kitiems iš mūsų.
„Tuomet galbūt turėsime vaistą, kuris bus naudingas likusiems 99,9 proc. gyventojų, kurie nelaimėjo genetinėje loterijoje ir kuriems nepasisekė paveldėti šio geno”, – aiškino gydytojas.
Ilgaamžiškumo paslaptys: gydytojo išvados
Štai kas, pasak Milmano, tikrai veikia ir ne dėl ilgaamžiškumo:
Senėjimas nėra neišvengiamas. Gydytojo teigimu, vaistai ir gydymo būdai gali padėti atitolinti senėjimo procesą, užkirsti jam kelią ar net jį pakeisti, bent jau ta prasme, kad laikui bėgant tapsime silpni ar ligoti. Galbūt vieną dieną gydytojai ras dar daugiau su amžiumi susijusio blogėjimo gydymo būdų, ir tai įvyks greičiau, nei manome.
Vidutinė gyvenimo trukmė yra svarbesnė už vidutinę sveikatos trukmę. Super senstantys žmonės yra puikus idealios gyvenimo trukmės pavyzdys, kuris gali padėti išvengti demencijos, diabeto ir širdies ligų 10 ar net 20 metų. Jie ne tik gyvena ilgiau, bet ir iš tikrųjų gyvena sveikiau, pažymėjo Milmanas.
Daugelis ilgaamžių geria alkoholį, rūko ir užkandžiauja. Daugeliu atžvilgių ilgaamžiai yra tokie patys kaip ir kiti gyventojai, net ir kalbant apie nesveikos gyvensenos įpročius. Kaip sakė gydytojas, „nėra tokios gyvenimo būdo savybės, apie kurią galėtume pasakyti, kad jei taip elgsitės, gyvensite iki šimto metų”.
Reguliari mankšta yra tikrai svarbi. Gyvenimo būdas svarbus 99,9 proc. mūsų, kurie neturi ilgaamžiškumo genų. Todėl yra įtikinamų įrodymų, kad sveika gyvensena leis jums gyventi ilgiau, – teigė Milmanas.
„Nors mokslas negali garantuoti, kad gyvensite iki 100 metų, galite pridėti metų prie savo gyvenimo dėl tokių įpročių, kaip maistinių medžiagų turtingo visaverčio maisto, įskaitant daržoves, riešutus ir sėklas, ir aukštos kokybės baltymų valgymas”, – teigiama straipsnyje.
Pasak gydytojos, jei ketinate teikti pirmenybę tik vienam įpročiui, kad gyventumėte ilgiau ir sveikiau, tai turėtų būti mankšta. Pakankamas fizinis aktyvumas duos daugiau naudos sveikatai, sakė ji. O geriausia mankšta yra ta, kurią darysite reguliariai, nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas su draugais, ar svorių kilnojimas sporto salėje.
Primename, anksčiau 104 metų argentinietė atskleidė, kokia yra jos ilgaamžiškumo paslaptis.