„Gerkite du litrus vandens per dieną” – šią taisyklę esame girdėję tūkstantį kartų. Ji skamba paprastai, įsimenama lengvai ir atrodo logiška. Tačiau ar kada susimąstėte, iš kur ši magiškas skaičius atsirado? Ir svarbiausia – ar jis tinka būtent jums?

Pastaruoju metu medikai vis dažniau perspėja: aklai sekti šia taisykle gali būti ne tik nenaudinga, bet tam tikrais atvejais – net pavojinga. Ypač tiems, kurie turi širdies ar inkstų problemų.

Pasirodo, universali „2 litrų” norma yra supaprastinimas, kuris neatsižvelgia į daugybę svarbių veiksnių. Ir būtent šis supaprastinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti rimtų problemų.

Kodėl ši taisyklė yra klaidinanti

Žmogaus organizmas – ne paprastas indas, kurį reikia pripildyti iki tam tikro lygio. Skysčių pusiausvyra yra dinamiškas procesas, kurį reguliuoja sudėtingi fiziologiniai mechanizmai: troškulio pojūtis, inkstų gebėjimas koncentruoti šlapimą, hormonai ir daugybė kitų veiksnių.

Viena fiksuota norma ignoruoja esminius skirtumus tarp žmonių. Kūno svoris, fizinis aktyvumas, aplinkos temperatūra, amžius ir net tai, ką valgote – visa tai keičia jūsų skysčių poreikį.

70 kilogramų sveriantis vyras, dirbantis biure su kondicionieriumi, ir 90 kilogramų sportininkas, treniruojamasi lauke vasaros karštį – ar tikrai abiem reikia lygiai tiek pat vandens?

Be to, apie penktadalį paros skysčių gauname iš maisto – vaisių, daržovių, sriubų. Tai reiškia, kad gėrimais reikia kompensuoti tik likusią dalį, o ne visą normą.

Kam ši taisyklė gali pakenkti

Daugumai sveikų žmonių išgėrus šiek tiek daugiau ar mažiau vandens nei reikia, nieko blogo nenutiks – organizmas prisitaikys. Tačiau tam tikros grupės yra pažeidžiamos.

Vyresnio amžiaus žmonėms troškulio pojūtis dažnai susilpnėja, todėl jie gali per mažai gerti. Kita vertus, per didelis skysčių kiekis gali sukelti problemų tiems, kurių inkstai veikia silpniau.

Širdies nepakankamumo ar lėtinių inkstų ligų pacientams perteklinis skysčių vartojimas gali sukelti tūrio perkrovą – organizmas tiesiog nesugeba apdoroti tiek skysčių, kiek įpilama.

Taip pat atsargiai turėtų elgtis žmonės, vartojantys diuretikus, AKF inhibitorius ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo – šie vaistai keičia skysčių balansą ir gali padidinti tiek dehidratacijos, tiek perkūdrinimo riziką.

Greitas ir didelis vandens kiekis gali sukelti hiponatremiją – būklę, kai kraujyje per mažai natrio. Tai ypač pavojinga ir gali pasireikšti galvos skausmais, pykinimų, sunkiais atvejais – net sąmonės sutrikimu.

Kaip nustatyti savo normą

Užuot aklai sekus „2 litrų” taisyklę, vertėtų įvertinti kelis paprastus veiksnius.

Svoris. Pradinė gairė – maždaug 30–35 ml vandens vienam kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 70 kg sveriantis žmogus turėtų gerti apie 2,1–2,5 litro, o 50 kg – tik 1,5–1,75 litro.

Fizinis aktyvumas. Jei sportuojate ar dirbate fizinį darbą, pridėkite papildomų skysčių prakaito nuostoliams kompensuoti.

Klimatas. Karštą, drėgną dieną reikia daugiau skysčių nei vėsią.

Amžius. Vyresniems žmonėms gali prireikti sąmoningo stebėjimo, nes troškulio pojūtis silpsta.

Nepamirškite, kad dalis skysčių ateina su maistu – arbūzai, agurkai, pomidorai, sriubos irgi skaičiuojasi.

Praktiniai patarimai kasdienai

Geriausias būdas įvertinti hidrataciją – stebėti savo kūną.

Šlapimo spalva – paprasčiausias rodiklis. Šviesiai šiaudinė spalva rodo gerą hidrataciją. Tamsus šlapimas signalizuoja, kad reikia daugiau skysčių.

Troškulys – natūralus organizmo signalas. Sveikiems žmonėms paprastai pakanka gerti tada, kai jaučiate troškulį.

Savijauta – jei jaučiatės gerai, turite energijos ir šlapimo spalva normali, greičiausiai gėrimo režimas tinkamas.

Kada kreiptis į gydytoją

Tam tikri simptomai reikalauja medicininės konsultacijos:

• Nuolatinis galvos svaigimas ar sumišimas
• Greitas kojų ar veido tinimas
• Dusulys
• Labai tamsus šlapimas arba retas šlapinimasis
• Neįprastas nuovargis

Jei turite širdies, inkstų ligų ar vartojate vaistus, kurie veikia skysčių balansą, prieš keisdami gėrimo įpročius pasitarkite su gydytoju.

Svarbiausia atsiminti: universalių taisyklių nėra. Jūsų organizmas yra unikalus, ir tik jūs (kartu su gydytoju) galite nustatyti, kiek skysčių jums iš tikrųjų reikia.