Tarakonai nuolat pasirodo nesvarbu, kaip dažnai valote.
Pastebite vieną po kriaukle, tada kitą koridoriuje. Tai atrodo asmeniškai. Jūs šveičiate, sandarinate trupinius, vejatės juos su purškikliais ir spąstais. Vis tiek jie pasirodo. Daugeliui moterų, derinančių darbus, vaikus ir begalinį namų ruošos darbų sąrašą, vabzdžiai yra maža, užsispyrusi nesėkmė, kuri palieka jus neramias savo namuose.
Žmonės siekia greitų sprendimų. Kai kurie deda lauro lapus virtuvės kampuose, nes jie maloniai kvepia ir yra pigūs. Kiti perka brangius purškiklius ir įjungiamus įrenginius, kurie žada nematomą barjerą. Problema ta, kad šie metodai dažnai traktuoja tik tai, ką matote. Purškikliai gali nužudyti kelis suaugusius, bet praleidžia kiaušinėlius, paslėptus plyšiuose. Repelentai perkelia vabzdžius kitur. Jie nepašalina lizdo. Spąstai pagauna kelis, bet neras paslėptų kolonijų, besidauginančių už prietaisų ar sienų viduje. Matomų tarpų sandarinimas yra protingas, bet daugelis įėjimo taškų yra maži arba nepatogiose vietose, kurių nepastebime. Rezultatas – ciklas: laikina palengvėjimas, po kurio seka pakartotiniai nepageidaujamų svečių vizitai.
Jei jums kada nors patarė, kad vienas lauro lapas kiekviename kampe išspręs viską, pagalvokite, ką tai iš tikrųjų daro. Lauro lapas skleidžia malonius kvapiuosius junginius. Iš arti tas kvapas gali priversti kai kuriuos vabzdžius dvejoti. Jis nepasieks giliai į plyšius, kur tarakonai deda kiaušinėlius. Jis nesustabdys alkanų, sekančių maisto kvapus. Greičiausiai jis pastumia juos į ramesnes slėptuves, o ne jų atsikrato. Taigi lapas teikia ramybę, bet dažnai palieka problemą nepaliestą.
Tikra kontrolė prasideda nuo jų įpročių supratimo. Tarakonai klesti ten, kur yra maisto, drėgmės ir prieglobsčio. Jie teikia pirmenybę tamsai, šilumai ir lengvam priėjimui prie trupinių ar riebalų. Teisingas požiūris orientuojasi į šių patogumų sutrikdymą ir vietų, kur jie gali slėptis ir daugintis, sumažinimą. Tai reiškia kelių protingų veiksmų derinimą per kelis savaitgalius, o ne pasikliovimą vienu greitu triuku.
Pirma, pašalinkite maisto šaltinius. Nepalikite indų per naktį. Laikykite sausus produktus sandariuose induose. Valykite stalviršius ir šluokite grindis kasdien. Reguliariai išneškite šiukšles ir plaukite perdirbamas atliekas. Toliau, atkirskite drėgmę. Sutaisykite lašančius čiaupus ir vamzdžius. Įjunkite ištraukimo ventiliatorių gamindami maistą ir naudokite drėgmės sugėriklį arba atidarykite langus, kai galite. Tada pašalinkite slėptuves. Sutvarkykite po kriauklėmis, spintelių viduje ir aplink prietaisus. Ištraukite šaldytuvą ir viryklę, kad nuvalytumėte už ir po jais. Užsandarinkite plyšius ir tarpus aplink grindjuostes, vamzdžius ir vėdinimo angas hermetiku ar putomis. Didesnėms angoms naudokite metalinį tinklą arba profesionalaus lygio sandariklį.
Naudokite spąstus protingai kaip šio plano dalį. Padėkite lipnius ar masalo spąstus ten, kur matote tarakonų veiklą – palei sienas, už prietaisų ir po kriauklėmis. Spąstai padeda stebėti, koks blogas užkrėtimas ir kur jis koncentruotas. Jei pagaunate daug, tai rodo, kad problema įsitvirtinusi ir reikia stipresnio atsako. Daugeliui namų tikslinis insekticidas, profesionalo įdėtas į gilius plyšius, gali nutraukti dauginimosi ciklą. Jei pirmenybę teikiate „pasidaryk pats” gydymui, rinkitės masalus, kuriuos darbininkės tarakonės nuneš atgal į lizdus. Skaitykite etiketes ir tiksliai laikykitės instrukcijų.
Neignoruokite profesionalios pagalbos, kai užkrėtimas yra nuolatinis. Patyręs technikas gali nustatyti įėjimo taškus, kurių nematote, ir saugiai bei efektyviai pritaikyti gydymą. Jie taip pat gali pateikti praktišką priežiūros planą, kad tarakonai negrįžtų. Vienas kenkėjų kontrolės profesionalas namų savininkui pasakė: „Pirmiausia taikomės į prieglobstį, tada į įėjimo taškus. Nepašalinsite problemos purškdami tik paviršiaus plotus.” Šis paprastas požiūris dažnai lemia skirtumą.
Maži, nuoseklūs pokyčiai įveikia greitus sprendimus. Laikykitės valymo ir priežiūros rutinos. Kas mėnesį tikrinkite spąstus. Pakartotinai užsandarinkite problemines vietas, kai jas rasite. Tai reikalauja kantrybės, bet įgyjate ramią, gyvenamą virtuvę ir palengvėjimą žinant, kad tikrai išsprendėte problemą. Jūs nusipelnėte namų, kurie jaučiasi saugūs ir ramūs. Įsivaizduokite, kaip atidarote spintelės be to mažo nerimo – įkvėpkite, jūs tai įveiksite.
Kodėl tarakonai nekenčia laurų lapų kvapo
Mano virtuvė kvepia laurų lapais, bet tarakonai vis tiek ateina naktį.
Laurų lapai kvepia maloniai, bet tarakonams reikia tik trupinių, vandens ir tamsos – jie pralauks bet kokią žolelę, kurią paslėpsite.
Jūs tvarkote, šveičiate, sandariai uždarote trupinius į stiklainius, ir vis tiek tie nepageidaujami svečiai pasirodo. Tai jaučiasi asmeniškai, kai tarakonas išlenda iš po spintelės arba kai randate išmatas prie kriauklės. Daugelis moterų, kurias pažįstu, bando greitus sprendimus — pabarsto sodos, palieka naftalino rutuliukų arba įdeda laurų lapų į stalčius, nes „tai atbaido vabzdžius”. Šie triukai leidžia jaustis veikliai, tačiau problema dažnai grįžta. Tas vilties ir nusivylimo ciklas vargina.
Įprasti namų receptai neveikia dėl kelių praktinių priežasčių. Miltelių pabarstymas ar pavienių laurų lapų padėjimas suteikia tik silpną, trumpalaikį kvapą. Aromatas išblėsta, ir bet koks atbaidymo efektas kartu sumažėja.
Daugelis metodų taip pat gydo simptomus, o ne priežastis. Galite maskuoti kvapus ar padaryti mažą plotą nepatogų, bet tarakonai klesti ten, kur lieka maistas, vanduo ir paslėpta prieglauda. Trupiniai skrudintuvėje, lėtas lašėjimas po kriaukle ar tarpai už prietaisų suteikia jiems būtent tai, ko reikia. Žmonės mano, kad stiprus kvapas reiškia kenkėjų kontrolę. Iš tiesų tarakonai reaguoja į koncentruotus cheminius signalus, o ne į lengvą, pertraukiamą džiovinto lapo kvapą, paslėptą stalčiuje.
Taip pat yra painiavos dėl to, ką reiškia „atbaidyti”. Draugė, kuri atlieka valymą užimtoms šeimoms, man aiškiai pasakė: „Laurų lapai leido mano klientei jaustis geriau, bet tarakonai tiesiog persikėlė į sandėliuką.” Ji turėjo omenyje būtent tai: repelentai pastumia vabzdžius nuo vienos vietos. Jie nepašalina lizdų, kiaušinėlių ar nuolatinių maisto šaltinių, kurie palaiko populiaciją.
Galite juos nustumti nuo spintelės prie šaldytuvo tarpų ar šilto tarpo už mikrobangų krosnelės. Tai vis tiek palieka veisimosi vietą nepaliesią.
Taigi kas iš tikrųjų veikia? Pirma, nustokite pasikliauti lengvomis priemonėmis, kurios tik keičia kvapus. Vietoj to sutelkite dėmesį į tai, kad tarakonams būtų atimta tai, ko jiems reikia. Pradėkite nuo kruopštaus kambarys po kambario tikrinimo. Ištuštinkite spintas, patikrinkite už ir po prietaisais ir išmeskite viską, kas turi trupinių ar riebalų pažeidimų. Nuvalykite paviršius karštu, muiliniu vandeniu. Dažnai keiskite kempines ir virtuvinius rankšluosčius. Sutaisykite bet kokius nutekėjimus. Lašėjimas po kriaukle gali išlaikyti daug tarakonų, todėl jungiamosios detalės priveržimas ar susidėvėjusios tarpinės pakeitimas yra galingesnis nei bet koks lapas.
Antra, užsandarinkite jų įėjimo taškus. Tarakonai išnaudoja tarpus, plonus kaip kredito kortelė. Uždėkite putą ar sandariklį aplink vamzdžius ir stalviršių kraštus. Naudokite sandarinimo juostą durims, pro kurias įeina šaltas oras; tai taip pat neįleidžia kenkėjų. Mažos skylės sienose ar grindiniuose nusipelno paprastų lopų. Šie žingsniai užblokuoja keliavimo maršrutus, todėl net jei yra atbaidantis kvapas, vabzdžiai negali juo pasinaudoti, kad išvengtų kitos mėgstamos vietos.
Trečia, pašalinkite slėptuves. Kartoninės dėžės, seni laikraščiai ir netvarka suteikia tarakonams tamsių, sausų erdvių poruotis ir dėti kiaušinėlius. Laikykite sausą maistą sandariniuose induose su tvirtais dangčiais. Rinkitės plastiką ar stiklą vietoj kartono. Rotuokite sandėliuko produktus, kad anksti pastebėtumėte užkrėtimus. Savaitinis žvilgsnis už prietaisų ir po kriauklėmis yra geresnė apsauga nei bet kokia aromatingą šakelė.
Jei užkrėtimo požymiai išlieka, būkite pasiruošę pakviesti profesionalą. Profesionalai derina tikslinius jauku ir apdorojimą su patikra, kad rastų lizdus ir kiaušinėlių dėkles. Tai skiriasi nuo namų repelentų. Išmanantis technikas paaiškins, ką jis daro ir kodėl. Paprašykite, kad jis nurodytų galimus įėjimo taškus ir pasiūlytų tolesnius veiksmus, kuriuos galite atlikti patys.
Laurų lapai turi savo vietą — jie kvepia maloniai ir gali šiek tiek atbaidyti tarakoną nuo įsikūrimo vienoje mažytėje vietoje. Bet jie nepakeičia sunkaus, nematomo darbo – maisto, vandens ir prieglaudos pašalinimo. Valykite, taisykite, sandarinkite ir būkite budrūs. Padarykite tai, ir perkelsite namus atgal sau.
Jūs nusipelnėte virtuvės, kuri jaučiasi saugi ir rami. Atlikite šiuos veiksmus, ir pastebėsite skirtumą naktimis, kurios vėl bus jūsų.
Kur dėti lauro lapus maksimaliam tarakonų atbaidymo efektui
Tarakonai nuolat randa kelią į mano virtuvę, kad ir ką bandyčiau.
Jūs žinote tą sceną: vėlyvas naktinis kavos puodelis, staigus šnarėjimas ir tas tuščias jausmas, kad jūsų namai nėra tokie saugūs ar švarūs, kaip manėte. Užimtoms moterims, derančioms darbą, šeimą ir viską tarp jų, tas vaizdas ypač neramina. Jūs kruopščiai valote. Jūs užsandarinate matomas plyšius. Jūs iškart nuvalote trupinius. Tačiau vabzdžiai vis tiek praslysta. Tai frustruoja ir verčia abejoti, ar jūsų pastangos daro bent kokį skirtumą.
Populiarūs sprendimai žada greitas pergales. Purškalai maskuoja kvapus, bet pasiekia tik paviršius, kuriuos matote. Klijų spąstai gali pagauti keletą aukų, tačiau palieka nemalonų vaizdą ir dažnai nesustabdo naujų lankytojų. Parduotuvėse parduodami milteliai gali būti agresyvūs šalia vaikų ir augintinių, ir jūs nerimaujate dėl ilgalaikio poveikio. Ultragarsiniai prietaisai teigia atbaidantys kenkėjus, bet praktiškai jie būna nenuoseklūs ir triukšmingi. Visos šios taktikos sutelktos į atskirus kontakto taškus arba siūlo laikiną apsaugą. Tarakonai yra išgyventojai. Jie slepiasi tamsiuose, tyliuose kampuose, migruoja išilgai vandentiekio vamzdžių ir maitinasi mažais trupiniais, kurių ne visada galite pastebėti.
Kas iš tikrųjų veikia – tai mažai pastangų reikalaujantis, natūralus metodas, nukreiptas į vietas, kur tarakonai iš tikrųjų slepiasi, ir paveikiantis jų elgesį be agresyvių chemikalų. Lauro lapai, kai naudojami šviežūs ir reguliariai keičiami, gali veikti kaip švelnus atbaidymas. Lapai išskiria eterinius aliejus, kurie yra stipriausi, kai jie sveiki ir neseniai nuskinti. Seni, sutrupinti ar supakuoti lapai praranda tą kvapnią stiprybę ir mažai padeda atbaidyti kenkėjus.
Pradėkite pasirinkdami šviežius lauro lapus. Galite juos nusipirkti turguje arba maisto prekių parduotuvėje, kuri reguliariai atnaujina savo prieskonius. Įdėkite vieną ar du šviežius lapus į kiekvieną kambario kampą, kur matėte veiklą, ir sutelkite dėmesį į tamsias, neliečiamas vietas. Už šaldytuvų yra dažna slėptuvė, nes ten šilta ir retai valoma. Po kriauklėmis, šalia vamzdžių ir nutekamųjų angų tarakonai randa drėgmę ir prieigą prie kitų kambarių. Spintelių galiniai kampai, ypač tie, kuriuose laikomi sausi produktai, turi maisto likučių, kurių galite nepastebėti. Švelniai įdėkite lapus į tas vietas, paslėpdami juos ten, kur jie neiškris ir nebus sutraiškyti. Sandėliavimo dėžėse, kuriose laikomi sezoniniai batai ar drabužiai, įdėkite lapą tarp daiktų. Šios dėžės atidaromos rečiau ir gali tapti tyliais kenkėjų prieglobsčiais. Lauro lapo kvapas sukurs švelnią barjerą vietose, kurių neprisimenate tikrinti kiekvieną dieną.
Esminė šio plano dalis yra nuolatinis atnaujinimas. Keiskite lapus kas septynias dienas. Laikui bėgant aliejai išgaruoja ir praranda atbaidantį poveikį. Jei paliksite senesnius lapus vietoje, jie sukurs klaidingą saugumo jausmą. Šviežumas svarbus. Nenaudokite lapų iš anksčiau atidarytų supakuotų rinkinių, nebent jie atrodo ryškūs ir vis dar turi stiprų aromatą; dauguma jų per ilgai stovėjo, kad padėtų.
Laikykitės švelnaus ir praktiško metodo. Reguliariai valykite, kad lauro lapai būtų papildomas sluoksnis, o ne vienintelė apsauga. Užsandarinkite akivaizdžias spragas aplink vamzdžius ir grindų lentjuostes, kur galite. Laikykite sausus produktus sandariuose induose, kad pašalintumėte viliojančius trupinius. Jei matote kenkėjus, derinkite lauro lapus su spąstais strateginėse vietose, užuot iš karto siekę cheminių purškalų. Tas derinys sumažina poveikį vaikams ir augintiniams bei gerbia jūsų namų gyvenamąsias erdves.
Jei nerimaujate dėl kvapo, būkite tikri – aromatas yra žolinis ir subtilus, kai naudojamas saikingai. Jei gyvenate su kuo nors, jautriu kvapams, pirmiausia išbandykite lapą mažoje srityje. Daugelis moterų, su kuriomis kalbėjau, vertina, kad šis metodas yra tylus ir nereikalauja daug pastangų. Viena draugė pasakė: „Tai paprasta, ir man nereikia nerimauti dėl stiprių chemikalų šalia mano vaikų.” Jos palengvėjimas buvo aiškiai girdimas balse.
Normalu norėti ramių namų, kurie kvepia komfortu, o ne nerimu. Žengdami mažus, nuoseklius žingsnius atgaunate kontrolę, po vieną šviežią lapą. Jūs nusipelnėte ramių vakarų ir virtuvės, kuri vėl jaustųsi jūsų.
Švieži ir džiovinti lauro lapai: kas iš tikrųjų veikia
Laurų lapai, pamiršti stiklainyje, nustoja atbaidyti tarakonus.
Naktį pastebite mažyčius ūselius, šmėžuojančius virtuvės grindimis. Išbandote triukus, kuriais prisiekia jūsų sesuo: džiovyklės servetėles, paslėptas už viryklės, citrusinių vaisių žieveles, išbarstytas kampuose, ir saują senų laurų lapų iš sandėliukės, įmestų po kriaukle. Tarakonai vis tiek ateina. Tai atima drąsą ir šiek tiek žemina. Pradedate galvoti, ar kuris nors iš šių namų būdų iš tikrųjų veikia, ar tiesiog švaistote laiką ir gerus prieskonius.
Daugelis įprastų patarimų neveikia, nes ignoruoja paprastą faktą: kvapas išblėsta. Žmonės pasikliauja pasenusiais laurų lapais, manydami, kad aromatas atbaidys kenkėjus. Ši sena prielaida daugelį suklaidina. Džiovinti laurų lapai, kuriuos nusipirkote prieš kelis mėnesius arba kurie gulėjo atvirame stiklainyje, jau prarado didžiąją dalį aliejų, suteikiančių jiems poveikį. Būtent tie aliejiniai junginiai vargina tarakonus, o ne pats traškus lapas. Kai kvapas išnyksta, išnyksta ir bet kokia atbaidymo vertė. Išblukusių lapų dėjimas spintelių kampuose nesiskiria nuo popieriaus skiautelių barstymo – tai atrodo kaip veiksmas, bet problemos nesprendžia.
Pasenę laurų lapai – tik dekoratyvinės šiukšlės – aliejai, kurie iš tikrųjų vargina tarakonus, išgaravo prieš kelias savaites.
Kitas nesėkmės taškas yra laikas ir laikymas. Lapai, palikti ore ir šviesoje, pamažu išskiria savo lakiuosius aliejus. Galite manyti, kad lauro lapas išlieka stiprus amžinai, nes atrodo nepažeistas, tačiau vizualus šviežumas ir aromatinis stiprumas nėra tas pats. Žmonės taip pat mano, kad sauja, paslėpta kažkur, išliks kelias savaites. Įprastomis namų sąlygomis kvapas išblėsta daug greičiau nei tikėtasi. Štai kodėl tų pačių lapų pakartotinis naudojimas niekada neduoda rezultatų, kurių tikėjotės.
Kas iš tikrųjų veikia – tai šviežių, tinkamai laikomų laurų lapų naudojimas ir reguliarus jų keitimas. Pirma, pirkite mažais kiekiais. Ieškokite lapų, parduodamų sandariose pakuotėse, o ne birių stiklainiuose su laisvais dangteliais.
Kai parsinešate juos namo, laikykite juos sandariame inde vėsioje, tamsioje vietoje. Tai sulėtina kvapiųjų aliejų praradimą. Elkitės su laurų lapais kaip su šviežiomis žolelėmis, o ne kaip su nuolatine virtuvės dalimi. Naudokite juos kenkėjų atbaidymui per savaitę, kad poveikis būtų stipriausias. Jei pasikliausite jais ilgiau, nepastebėsite jokios naudos.
Toliau nustatykite paprastą keitimo rutiną. Padėkite šviežius lapus prie galimų įėjimo taškų ir paslėptose vietose, kur tarakonai mėgsta slėptis: už prietaisų, po kriauklėmis, palei grindų apvadus. Keiskite šiuos lapus kas septynias dienas. Jei lapas atrodo išblukęs arba silpnai kvepia, išmeskite jį. Galvokite apie keitimą kaip apie savaičių valymo ritmo dalį – pakeiskite lapus, kai valote stalviršius ar keičiate virtuvės skalbinėlius. Laikykite tik tiek, kiek reikia. Keli švieži lapai tinkamose vietose yra geriau nei pilna lentyna pasenusių.
Laikykite atsargas tinkamai. Jei turite laikyti didesnį kiekį, vakuumuokite mažesnes porcijas arba naudokite stiklinius stiklainius su sandžiu dangteliu. Laikykite stiklainius atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir karščio. Pažymėkite ant indo pirkimo datą, kad žinotumėte, kiek laiko jis atidarytas. Jei perkate laurų lapus dideliais kiekiais virimui, vieną mažą uždarą pakelį skirkite išimtinai kenkėjų kontrolei ir keiskite jį kas savaitę, kaip ir tuos, kuriuos dedate po namus.
Jei norite stipresnio kvapo trumpam laikui, švelniai sutraiškykite lapus prieš juos padėdami. Kelių lapų sutraiškius iškart išsiskiria daugiau aromato. Kai kurie žmonės sako: „Visada galiu šviežiai sutrinti prieš padėdamas.” Šis praktiškas žingsnis padidina pradinį kvapo protrūkį ir gali pagerinti trumpalaikį efektyvumą. Nepersistenkite; norite malonaus žolelių kvapo, o ne pernelyg intensyvaus aromato.
Šis metodas nepakeis profesionalios kenkėjų kontrolės, kai invazijos yra rimtos. Tačiau lengvam atbaidymui ir ramybei tai praktiška, nebrangu ir lengva prižiūrėti. Šviežumas svarbesnis nei kiekis. Galvokite apie laurų lapus kaip apie skintas gėles: gražias ir naudingas, kai šviežios, bet nuvytusias ir beprasmes, jei paliekamos vysti.
Galite vėl padaryti savo virtuvę jaukią mažais, nuosekliais veiksmais. Tai mažas ritualas, kuris grąžina kontrolės ir ramybės jausmą.
Kai lauro lapai nepadės sustabdyti kenkėjų invazijos
Kai tarakonai nuolat pasirodo, nepaisant visų jūsų pastangų, nusivylimas greitai užvaldo.
Naktį pastebite vieną šliaužiantį per virtuvės grindis. Jūs barstote lauro lapus, statote spąstus ir apsėstai valote. Kitą savaitę jų būna daugiau. Tas šliaužiantis nesėkmės jausmas pažįstamas daugeliui moterų, derinančių darbą, šeimą ir namus, kurie turėtų būti saugūs. Norite sprendimo, kuriuo galėtumėte pasitikėti. Bandote švelnius, natūralius būdus, nes jie atrodo teisingi. Jie taip pat atrodo kaip kažkas, ką galite padaryti neįsileisdamos svetimų į savo erdvę. Liūdna, kai tie greiti sprendimai neveikia.
Žmonės siūlo įvairiausių namų receptų. Lauro lapai, eteriniai aliejai ir mėtų purškikliai yra dažni. Draugės močiutė galėjo prisiekti džiovyklės servetėlėmis spintelėse. Galbūt trynėte ištisus lauro lapus palei grindų juosteles, tikėdamiesi, kad jų kvapas išvarys kenkėjus.
Problema ta, kad šie metodai dažnai gydo simptomus, o ne šaltinį. Lauro lapai gali atstumti vienišą tyrinėtoją vienai nakčiai. Jie nepasiekia sienų ertmių, už buitinės technikos ar gilių plyšių, kur tarakonai peri. Paviršiaus kvapas negali sustabdyti tarakonų dauginimosi paslėptose, apsaugotose vietose. Lengvas valymas ir paviršiniai purškikliai gali laikinai sumažinti pastebėjimus. Jie nenutrauks kolonijos, besislepiančios konstrukcijose, gyvenimo ciklo.
Kita priežastis, kodėl šie namų būdai neveikia, yra atsparumas. Tarakonai prisitaikantys. Jie slepiasi mažutėse plyšiuose, išgyvena nuo mažyčių trupinių ir greitai dauginasi. Keli nepaliesti suaugę tarakonai gali palaikyti populiacijos augimą. Daugeliui laisvai parduodamų atbaidiklių trūksta ilgalaikio poveikio, kad nutrauktų šį ciklą. Jie išgaruoja, nusiplaunami arba tiesiog nepasiekia ten, kur tarakonai gyvena. Štai kodėl matote juos vis dar, net po savaičių bandymų.
Taigi kas iš tikrųjų veikia? Veiksmingai kontrolei reikia koncentruoto plano, nukreipto į lizdą ir jauniklus. Pradėkite ieškodami įrodymų: išmatų, tepimo žymių, išnarų ir tamsių riebalų juostų palei kraštus. Patikrinkite už šaldytuvų, po kriauklėmis ir spintelėse.
Kruopščiai išvalykite, kad pašalintumėte maisto ir vandens šaltinius. Sandėliuokite maisto produktus sandariai uždaromuose kietuose induose. Šiukšlės turėtų būti reguliariai išnešamos, o dangčiai turėtų sandariai užsidaryti. Šie veiksmai sumažina patrauklumą, bet vieni nepašalins problemos.
Toliau naudokite masalus, skirtus tarakonams. Masalai privilioja vabzdžius prie maisto šaltinio su insekticidu, kurį jie neša atgal į lizdą. Padėkite masalo stoteles kampuose, už buitinės technikos ir šalia įtariamų slėptuvių. Jei matote negyvus tarakonus šalia masalo, tai iš tikrųjų gali būti gerai: tai reiškia, kad jie jį rado. Venkite purškiklių, kurie juos išblaško; daugelis purškiklių tik siunčia juos giliau į sienas. Veiksminga masalo strategija orientuojasi į tai, kur tarakonai keliauja, o ne tik ten, kur juos matote.
Apsvarstykite augimo reguliatorius, kai užkrėtimai yra reikšmingi. Šie produktai neleidžia jauniems tarakonams subręsti ar daugintis, lėtai mažindami populiaciją. Jiems reikia laiko, bet jie veiksmingi derinami su masalais ir sanitarija.
Didesnių ar nuolatinių užkrėtimų atveju profesionalūs kenkėjų valdytojai turi priėjimą prie įrankių ir žinių, viršijančių parduotuvėse parduodamas galimybes. Licencijuotas technikas apžiūrės ir nustatys lizdus, pritaikys tikslinius apdorojimus ir sudarys tolesnį planą. Kai skambinate profesionalui, paprašykite paaiškinti jų metodą ir tvarkaraštį. Atviras technikas gali pasakyti: „Apdorosime karštus taškus, padėsime masalus ir patikrinsime po dviejų savaičių.” Tokia aiškumas padeda jaustis įtrauktiems ir informuotiems.
Įėjimo taškų sandarinimas svarbus. Užpildykite plyšius sienose, sandardinkite tarpus aplink vamzdžius ir uždėkite sandariklius ant durų. Net maži plyšiai leidžia tarakonams judėti tarp butų pastate. Dėmesys šioms detalėms sumažina pakartotinį užkrėtimą ir padaro kitas priemones efektyvesnes.
Tikėkitės, kad procesas truks savaites, ne dienas. Atkaklumas ir kombinuotas požiūris duoda rezultatų. Sekite pažangą nuotraukomis ar užrašais, kad matytumėte pokyčius laikui bėgant. Švęskite mažas pergales, kaip mažiau išmatų ar mažesnė naktinė veikla. Jūs atsiimate savo namus žingsnis po žingsnio.
Tai daugiau nei kenkėjų kontrolė. Tai apie jausmą būti saugiems, ramiems ir didžiuotis savo namais vėl. Jūs nusipelnėte erdvės, kuri būtų saugi ir svetinga. Tęskite — galite atgauti savo namus.
