Vyresnio amžiaus suaugusieji susiduria su didesne rizika dėl tam tikrų jūros gėrybių, nes senstant kenksmingos medžiagos, tokios kaip gyvsidabris, didėja, taip pat padidėja perteklinio druskos kiekio ir maisto kilmės patogenų poveikis. Ilgaamžiai plėšrūnai, kai kurios skardinėje konservuotos tunų rūšys ir stipriai rūkytos arba marinuotos žuvys gali pabloginti pažinimo, širdies ir kraujagyslių bei inkstų problemas ir padidinti infekcijų riziką. Praktiniai pakaitalai ir ruošimo žingsniai gali sumažinti šias rizikas — o žinojimas, kurių žuvų reikėtų vengti, daro reikšmingą skirtumą.
Greitas atsakymas: žuvys, kurių turėtų vengti vyresnio amžiaus suaugusieji ir kurias rinktis
Vyresniems suaugusiesiems svarstant naudas ir rizikas, būtina rinktis žuvį, kuri suteikia omega‑3 ir vitamino D, tuo pačiu mažinant gyvsidabrio, natrio ir infekcijos riziką; vengti ilgai gyvenančių plėšriųjų rūšių (tunai, kardžuvės, rykliai, karališkieji skumbrės), daug natrio turinčių perdirbtų produktų (marinuota silkė, ančiuviai, rūkytos žuvys) ir žalių/neiškepintų jūros gėrybių, o vietoje jų rinktis mažesnio gyvsidabrio kiekio, maistingas alternatyvas, tokias kaip lašiša, sardinės, upėtakis, menkė ir plekšnė, kruopščiai išvirtas ir pagardintas žolelėmis vietoje druskos.
Vyresniems suaugusiesiems naudingos dvi žuvies porcijos per savaitę dėl baltymų, omega‑3, vitamino D ir jodo. Rinkitės mažai natrio turinčius patiekalus, stebėkite porcijų dydį ir pirmenybę teikite bendroms valgymui, kad būtų lengviau laikytis rekomendacijų ir skatinti bendruomeniškumą.
Kodėl gyvsidabris ir infekcijos yra pavojingesni su amžiumi
Remdamiesi amžiumi susijusiais metabolizmo, imuninės sistemos ir organų rezervų pokyčiais, vyresnio amžiaus suaugusieji patiria didesnę žalą tiek dėl gyvsidabrio poveikio, tiek dėl maistu plintančių infekcijų: sumažėjęs inkstų ir kepenų gebėjimas šalinti medžiagas leidžia labiau kauptis metalams ir lėčiau juos eliminuoti, tuo tarpu imunosenescencija ir plonesnės virškinimo trakto barjeros padidina jautrumą patogenams ir lemia sunkesnę, ilgiau trunkančią ligą.
Šie fiziologiniai pokyčiai reiškia, kad mažesnės gyvsidabrio dozės gali sutrikdyti pažinimą, pusiausvyrą ir širdies bei kraujagyslių funkciją, o dažni bakteriniai ar virusiniai užkrėtimai dažniau sukelia hospitalizavimą.
Praktiškos, bendruomeniškos rekomendacijos — pasirinkti mažiau gyvsidabrio turinčias žuvų rūšis, visiškai išvirti jūros gėrybes ir koordinuoti veiksmus su gydytojais — padeda apsaugoti sveikatą tuo pačiu išlaikant žuvies socialinę ir maistinę naudą.
Aukšto gyvsidabrio ir aukšto natrio kiekio jūros gėrybės, kurių reikėtų vengti
Išryškinus, kaip sumažėjęs išskyrimas ir susilpnėjusi imuninė sistema padidina gyvsidabrio bei maisto sukeliamų infekcijų pavojų vyresnio amžiaus žmonėms, dėmesys krypsta į konkrečius jūros produktus, kurių reikėtų vengti arba riboti.
Plėšrūs, ilgai gyvenantys žuvys — tunas (ypač bigeye ir albacore rūšys), kardžuvė, ryklys ir karališkoji skumbrė — kaupiasi gyvsidabrį ir turėtų būti vartojami kuo rečiau.
Labai perdirbti, sūrūs žuvies produktai, tokie kaip silkė acte, ančiuvių filė ir daugelis rūkyto žuvies gaminių, padidina natrio kiekį ir blogina kraujospūdžio ar skysčių pusiausvyros problemas.
Žali arba nepakankamai termiškai apdoroti produktai (austrių, suši klasės smulkinta žuvis) didina infekcijų riziką.
Aiškios, bendruomeniškai nukreiptos gairės padeda senjorams pasirinkti saugesnius ir maistingesnius variantus.
Žemas gyvsidabrio kiekis žuvyje, saugus gaminimas ir apsipirkimo patarimai
Renkantis jūros gėrybes vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų pirmenybę teikti mažai gyvsidabrio turinčioms rūšims ir saugiems paruošimo būdams, kad išsaugotų maistinę vertę ir sumažintų riziką. Rekomenduojamos pasirinktys: lašiša, sardinės, upėtakis, menkė ir plekšnė — dėl omega‑3 riebalų rūgščių, baltymų, vitamino D ir jodo bei mažesnio užterštumo.
Kruopščiai gaminkite — kepkite orkaitėje, ant grotelių, garinkite arba troškinkite, kad sumažintumėte patogenus; jei imuninė sistema susilpnėjusi, vengti žalių patiekalų. Pirkite šviežią, gerai tvarkytą žuvį: atkreipkite dėmesį į kvapą, tvirtą tekstūrą ir patikimus šaltinius; rinkitės mažai druskos turinčius, mažai apdorotus produktus. Naudokite žoleles ir citrusinius vaisius vietoje druskos.
Konsultuokitės su gydytoju arba dietologu dėl asmeninių rekomendacijų, skatindami pasitikėjimą ir bendrus maisto pasirinkimus.
