Praėjusį sausį kaimynė Rasa išėjo išnešti šiukšlių ir po minutės jau gulėjo ant apledėjusio tako. Ranka pakrypusi nenatūralia kryptimi, skausmas – nepakeliamas. Greitoji nuvežė į priėmimo skyrių.

Po dviejų valandų ji man paskambino: „Viskas gerai, uždėjo gipsą, nieko nemokėjau.”

Pagalvojau – kaip tai? Juk visi sako, kad medicina Lietuvoje brangi, kad be papildomų mokėjimų nieko negausi. Pasirodo, žinojau ne viską.

O kai pradėjau gilintis, supratau, kad daugelis lietuvių net nežino, į ką turi teisę – ir moka ten, kur galėtų gauti nemokamai.

Kas priklauso nemokamai valstybinėse ligoninėse

Lietuvoje pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas skubi traumatologinė pagalba teikiama nemokamai visiems apdraustiesiems.

Tai reiškia: jei paslydote ant ledo ir susilaužėte ranką ar koją – galite važiuoti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių ir gauti pilną gydymą be jokių mokėjimų.

Nemokamai priklauso: traumatologo konsultacija, rentgeno nuotraukos (kelių projekcijų), lūžio repozicija (kaulo sudėjimas į vietą), gipso ar įtvaro uždėjimas, būtini vaistai nuo skausmo, stabligės profilaktika jei reikia, ir ambulatorinis stebėjimas po to.

Siuntimo iš šeimos gydytojo nereikia – skubi pagalba teikiama be jo.

Kiek kainuoja privačiose klinikose

Rasa pasakojo, kad jos sesuo su tokiu pačiu lūžiu nuvažiavo į privačią kliniką – ir sumokėjo virš 200 eurų.

Privačiose klinikose kainos tikrai skiriasi. Traumatologo konsultacija – nuo 40 iki 80 eurų. Rentgenas – dar 30–50 eurų. Gipso uždėjimas – 50–100 eurų. Jei reikia kompiuterinės tomografijos – dar 80–150 eurų.

Paprastas riešo lūžis gali atsieiti 150–250 eurų. Sudėtingesni atvejai – dar daugiau.

Privačios klinikos turi privalumų: trumpesnės eilės, patogesnis laikas, gal malonesnis aptarnavimas. Bet jei pinigų klausimas svarbus – valstybinė medicina suteikia tą patį gydymą nemokamai.

Kada tikrai reikia operacijos, o kada užtenka gipso

Čia slypi dar vienas dalykas, kurį verta žinoti.

Ne visi lūžiai vienodi. Jei kaulas lūžo, bet liko vietoje (vadinamasis nepasislinkęs lūžis) – dažniausiai užtenka gipso ar įtvaro. Kaulas suaugs pats per kelias savaites.

Bet jei kaulas pasislinkęs, jei lūžis sudėtingas arba pažeistas sąnarys – gali prireikti operacijos. Chirurgai įstato plokšteles, varžtus ar vinis, kad kaulas suaugtų teisingoje padėtyje.

Ypač pavojingi klubo (šlaunikaulio kaklelio) lūžiai vyresniems žmonėms. Jie beveik visada reikalauja operacijos ir ilgos reabilitacijos.

Todėl svarbu kuo greičiau patekti pas gydytoją ir padaryti rentgeną – tik tada paaiškės, kokio gydymo reikia.

Ką daryti iš karto po kritimo

Kaimynė Rasa padarė viską teisingai, ir tai pagreitino jos gijimą.

Pirma – nejudinti sužeistos vietos. Jei įmanoma – imobilizuoti, prispausti prie kūno ar padėti ant kažko kieto.

Antra – uždėti šaltį. Ledas ar šaldytas maišelis per rankšluostį sumažina patinimą ir skausmą.

Trečia – kuo greičiau į priėmimo skyrių. Galite kviesti greitąją arba, jei lūžis nesunkus, važiuoti patys (tik nevairuokite sužeista ranka).

Ligoninėje padarys rentgeną, įvertins lūžio tipą ir arba uždės gipsą, arba nukreips operacijai.

Kaip išvengti žieminių lūžių

Prevencija visada geriau nei gydymas. Ir čia yra keletas paprastų dalykų, kurie tikrai padeda.

Avalynė – svarbiausia. Žiemą rinkitės batus su neslidžiu padu, žemu kulnu. Aukštakulniai ar ploni batai ant ledo – tiesus kelias į traumą.

Ėjimo būdas irgi svarbus. Ant ledo eikite mažais žingsneliais, kojas statykite plačiau nei įprasta, kūno svorį laikykite žemiau. Nebėkite, neskubėkite – geriau pavėluoti nei gulėti su gipsu.

Ir dar – būkite ypač atsargūs laiptinėse, prie parduotuvių įėjimų, ant šešėlyje esančių takų. Ten ledas dažnai nematomai pavojingas.

Senjorų artimiesiems – ypatingas dėmesys

Rasa pasakojo, kad jos 78 metų mama tą žiemą beveik neišėjo iš namų. Ir tai – protingas sprendimas.

Vyresniems žmonėms lūžiai pavojingesni. Kaulai trapesni, gijimas lėtesnis, komplikacijų rizika didesnė. Klubo lūžis garbaus amžiaus žmogui gali reikšti mėnesius lovoje ir rimtą sveikatos pablogėjimą.

Todėl jei turite vyresnių artimųjų – padėkite jiems žiemą. Nupirkite maisto, kad nereikėtų eiti į parduotuvę slidžiu oru. Pasirūpinkite, kad takai prie jų namų būtų nuvalyti.

Kartais paprasčiausia pagalba – tiesiog neleisti jiems rizikuoti.

Dabar kiekvieną žiemą galvoju apie tuos takus

Nuo Rasos lūžio praėjo jau metai. Jos ranka sugijo puikiai, tik kartais pajunta orų pasikeitimą.

Bet nuo to laiko aš žiūriu į apledėjusius takus kitomis akimis. Ir kai matau, kad kaimynė vos nestovi ant kojų – sustabdau, palaukiu, kartais net palydžiu.

Nes kartais užtenka vienos sekundės, vieno netikėto žingsnio – ir gyvenimas keičiasi keliems mėnesiams. O to galima išvengti.