Mitai apie baltymus – ar tikrai mums visiems jų reikia daugiau?

mitas, kad mums visiems reikia daugiau baltymų

Baltymai dominuoja šiuolaikiniuose mitybos diskursuose, plačiai skelbiama, kad didesnis jų vartojimas visuotinai pagerina svorio metimą ir raumenų augimą. Tačiau moksliniai įrodymai rodo, kad toks naratyvas pernelyg supaprastina kur kas niuansuotesnę realybę. Dabartinės gairės daugumai suaugusiųjų rekomenduoja maždaug 0,8 gramo kilogramui kūno svorio — ribą, kurią daugelis jau pasiekia laikydamiesi įprastos mitybos. Lieka klausimas: kam iš tiesų naudingi papildomi baltymai ir kokios pasekmės kyla dėl per didelio jų vartojimo?

Mitas „Daugiau baltymų = geresni rezultatai“

Daugelis vartotojų vadovaujasi prielaida, kad didesnis baltymų vartojimas automatiškai duoda geresnių rezultatų – nesvarbu, ar tai būtų svorio metimas, raumenų auginimas, ar bendra sveikata. Tyrimai rodo, kad ši prielaida neturi mokslinio pagrindo. Nors baltymai didina sotumo jausmą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, svorio metimas iš esmės priklauso nuo bendro kalorijų balanso ir bendros mitybos kokybės.

Panašiai ir raumenų vystymuisi reikia pakankamo baltymų kiekio kartu su jėgos treniruotėmis ir pakankamu kalorijų kiekiu – vien baltymai raumenų neužaugina. Per didelis baltymų vartojimas be lydinčio fizinio krūvio papildomos naudos nesuteikia.

Daugumai žmonių, kurie laikosi subalansuotos mitybos, pakanka saikingo baltymų kiekio. Įrodymai rodo, kad didesnę reikšmę sveikatos gerinimui turi dėmesys mitybos įvairovei, o ne siekis vartoti daugiau baltymų.

Kiek baltymų jums iš tikrųjų reikia?

Užuot vaikęsi rinkodaros teiginių, norint suprasti individualius baltymų poreikius, reikia remtis įrodymais pagrįstomis rekomendacijomis. „Harvard Health Publishing“ siūlo vidutiniškai suaugusiam žmogui per dieną suvartoti apie 0,8 gramo baltymų kilogramui kūno svorio. Dauguma žmonių, besimaitinančių subalansuotai, šį kiekį pasiekia be papildų.

Vis dėlto tam tikroms populiacijoms reikia didesnio kiekio: sportininkams, reguliariai besitreniruojantiems, nėščiosioms, vyresnio amžiaus suaugusiesiems, patiriantiems natūralų raumenų nykimą po 40 metų, taip pat tiems, kurie atsigauna po ligos ar intensyvaus fizinio krūvio. Šioms grupėms paprastai pakanka saikingai padidinti suvartojimą, o ne itin smarkiai jį auginti. Individualūs poreikiai skiriasi priklausomai nuo aktyvumo lygio, amžiaus ir sveikatos būklės — ne nuo universalių rinkodaros žinučių.

Kam iš tiesų reikia papildomų baltymų

Be platesnės populiacijos ribų, specifinėms grupėms yra naudinga vartoti daugiau baltymų dėl fiziologinių poreikių ir medžiagų apykaitos pokyčių.

Sportininkams ir intensyviai besitreniruojantiems žmonėms reikia papildomų baltymų, kad būtų palaikomas raumenų atsistatymas ir adaptacija. Nėščiosioms reikia didesnio baltymų kiekio, kad būtų palaikomas vaisiaus vystymasis. Vyresni suaugusieji, ypač vyresni nei 40 metų, patiria natūralų raumenų masės mažėjimą ir jiems naudinga pakankamai baltymų, kad išlaikytų jėgą ir funkcionalumą. Žmonėms, atsigaunantiems po ligos ar operacijos, reikia daugiau baltymų, kad būtų skatinamas audinių atsistatymas ir imuninė funkcija.

Šioms populiacijoms nedidelis baltymų kiekio padidinimas virš standartinės 0,8 gramo kilogramui rekomendacijos yra fiziologiškai pagrįstas ir kliniškai patvirtintas.

Kodėl vien baltymai nepaspartins svorio metimo

Nepaisant plačiai paplitusių rinkodaros teiginių, vien baltymų vartojimas nepaspartina svorio metimo. Nors baltymai didina sotumą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje—tai naudinga valdant alkį—svorio mažėjimas iš esmės priklauso nuo bendros energijos pusiausvyros ir visos mitybos kokybės.

Vartojant baltymų perteklių nemažinant bendro kalorijų kiekio, galima netgi nesulaukti tikėtino svorio kritimo, paneigiant bet kokį tariamą metabolinį pranašumą. Įrodymai aiškūs: baltymai padeda siekti kūno kompozicijos tikslų, kai derinami su pakankamu fiziniu krūviu ir kalorijų deficitu, tačiau jie nesuteikia jokio metabolinio „trumpojo kelio“.

Tvarus svorio metimas reikalauja esminių mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, o ne pavienio maistinės medžiagos manipuliavimo.

Tikroji rizika, kai persistengiama su baltymais

Kas nutinka, kai baltymų vartojimas nuolat viršija rekomenduojamą normą? Pernelyg didelis ilgalaikis baltymų kiekis, ypač iš koncentruotų šaltinių, tokių kaip milteliai ir batonėliai, gali apkrauti inkstų funkciją ir virškinimo sistemą.

Kūnas negali kaupti baltymų pertekliaus; jis turi apdoroti ir pašalinti perteklių su šlapimu, taip potencialiai apsunkindamas inkstų sveikatą—ypač tai kelia nerimą tiems, kurie jau turi inkstų sutrikimų.

Perteklinis vartojimas taip pat gali išstumti maistingų medžiagų gausius produktus, sukeldamas mitybos disbalansą.

Daugelyje daug baltymų turinčių produktų dažnai yra priedų ir dirbtinių ingredientų, į organizmą įnešančių nereikalingų junginių.

Daugumai žmonių pakanka saikingo baltymų kiekio iš visaverčių produktų—mėsos, ankštinių, pieno produktų, riešutų—be papildų keliamos rizikos.

Baltymai išlieka būtini, tačiau optimizavimas reikalauja pusiausvyros, o ne maksimizavimo.