Kiekvieną pavasarį eidavau į parduotuvę ir pirkdavau brangias trąšas kambariniams augalams. Skaičiuodavau, kiek išleidžiu, ir guosdavausi – investuoju į jų sveikatą.

O mano kaimynė Aldona stovėdavo prie savo vešlių fikuso ir begonijų, kurie atrodė lyg iš žurnalo. Kai paklausiau, kokias trąšas naudoja, ji nusijuokė.

„Aš trąšų niekada nepirkau,” – pasakė ji, žvelgdama į mane taip, lyg būčiau paklausęs kažko absurdiško. „Eik čia, parodysiu.”

Tai, ką ji darė virtuvėje

Aldona nuvedė mane prie virtuvės spintelės ir ištraukė metalinį indelį. Viduje buvo sausos, rudos svogūnų žievelės – tos pačios, kurias aš kasdien išmesdavau į šiukšlių kibirą.

„Penkių svogūnų užtenka visam mėnesiui,” – paaiškino ji. „Surenku, užverdau, atvėsinu – ir augalai tiesiog nebenori nustoti augti.”

Atrodė per paprasta, kad būtų tiesa. Bet jos augalai bylojo ką kita.

Kaip tai paruošti

Receptas paprastesnis nei atrodė. Surenkate žieveles nuo penkių–šešių didesnių svogūnų ir sudedate į puodą. Užpilate litru–pusantro šalto vandens, užverdinate ir leidžiate pavirti 10–15 minučių ant mažos ugnies.

Skystis turi tapti skaidrios auksinės rudos spalvos – tada žinote, kad viskas gerai. Nukošiate, leidžiate pilnai atvėsti ir supilate į stiklainį su data.

Tai viskas. Jokių sudėtingų ingredientų, jokios specialios įrangos.

Viena klaida, kuri gali viską sugadinti

Aldona įspėjo mane dar prieš išeinant: „Tik nepilk tiesiai. Pirma paskiesk.”

Jei nuoviras tamsus ir stipriai kvepia – skiedžiate santykiu 1:3 (viena dalis nuoviro, trys dalys vandens). Jei švelnesnis – galima ir 1:1. Pilate tik prie šaknų, ne ant lapų.

Dažnumas irgi svarbus – daugiausiai du kartus per mėnesį suaugusiems augalams. Jauniems ar jautriems – užtenka kartą per mėnesį.

„Pradėk nuo vieno vazonėlio,” – patarė kaimynė. „Pažiūrėk, kaip reaguoja. Kiekvienas augalas kitoks.”

Kada reikia sustoti

Yra keletas ženklų, kurie rodo, kad kažkas negerai: geltonuojantys lapų kraštai, sulėtėjęs augimas, nemalonus dirvožemio kvapas arba lipni danga ant žemės paviršiaus.

Jei tai pamatote – sustokite dvi–keturias savaites, praplaukite dirvą švariu vandeniu ir stebėkite.

Svogūnų nuoviro taip pat negalima naudoti tulpėms, narcizams ir jauniems daigams – jie per jautrūs.

Kodėl tai iš tikrųjų veikia

Pasirodo, svogūnų žievelėse yra tirpių mikroelementų, fitoncidų su natūraliu antimikrobiniu poveikiu ir organinių rūgščių, kurios skatina šaknų augimą. Kai visa tai patenka į dirvą praskiesta forma, augalai gauna būtent tai, ko jiems reikia – be chemijos ir be didelių išlaidų.

Po dviejų mėnesių bandymų mano augalai pradėjo keistis. Nauji lapai tvirtesni, spalva ryškesnė, net tie, kurie anksčiau vos vegetavo.

Dabar kiekvieną kartą, kai lupau svogūną, pagalvoju apie Aldoną. Ir apie visus tuos eurus, kuriuos galėjau sutaupyti, jei būčiau paklausęs anksčiau.