Tą pavasarį stovėjau prie savo balkono dėžučių ir jaučiausi kaip visada – pelargonijos, ta pati spalva, tas pats rezultatas. Kaimynė Rasa priėjo ir tik palingavo galvą: „Kodėl tu vis dar su tomis?”

Jos balkonas atrodė kaip iš žurnalo viršelio. Spalvų krioklys, kuris tiesiog liejosi žemyn lyg gyvas paveikslas. Aš pagalvojau – gal ji samdo profesionalų sodininką? Gal išleidžia šimtus eurų?

„Du augalai”, – pasakė ji ir nusijuokė. „Viskas, ko reikia penkiasdešimties centimetrų dėžutei.”

Gėlė, kurią dabar renkasi beveik visi terasų savininkai

Surfinia. Hibridinė kabančioji petunija, kuri per pastaruosius kelerius metus tyliai išstūmė pelargonijas iš balkonų karalienės sosto. Jos stiebai gali nusidriekti iki pusantro metro, o žiedai – nepertraukiami visą sezoną.

Skirtumas matosi iš pirmo žvilgsnio. Pelargonijos stovi tvarkingai, vertikaliai, tarsi kareiviukai. Surfinia elgiasi priešingai – ji krenta, plinta, užpildo erdvę taip, lyg specialiai būtų sukurta fotografuoti.

„Kai pirmą kartą pasodinau, po trijų savaičių negalėjau patikėti”, – prisipažino Rasa. „Kaimynai pradėjo klausinėti, kur perku gėles.”

Trys dalykai, kuriuos būtina žinoti prieš sodinant

Surfinia nėra sudėtinga, bet ji turi savo taisykles.

Pirma – saulė. Augalui reikia bent penkių valandų tiesioginių spindulių. Pietryčių arba vakarų pusė veikia geriausiai. Šešėlyje ji augs, bet to krioklio efekto nesulauksite.

Antra – vanduo. Dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne šlapia. Karštomis dienomis laistykite ryte ir vakare. Paprasta taisyklė: įkiškite pirštą į žemę. Jei sausa – laikas laistyti.

Trečia – geležis. Kas savaitę skystos trąšos su geležimi. Jei pastebėsite, kad lapai pageltę, bet gyslės liko žalios – tai signalas, kad geležies trūksta. Papildykite ir spalva grįš.

Kodėl dviejų augalų pakanka

Čia slypi visa esmė. Surfinios stiebai šakojasi ir plinta taip intensyviai, kad dvi gėlės standartinėje balkonų dėžėje sukuria pilną, tankų uždengimą. Trys jau grūstųsi ir trukdytų viena kitai.

Sodinkite į derlingą, gerai drenuojamą substratą. Palikite tarpą tarp augalų – jie patys užpildys erdvę per kelias savaites.

Nuvytusių žiedų genėti nereikia – Surfinia pati numeta ir toliau žydi. Tiesa, kartais verta patikrinti lapų apačias dėl amarų. Jei pastebėsite lipnias nuosėdas – laikas veikti.

Ar pelargonijas reikia pamiršti visiškai?

Ne. Rasa pati pripažino – pelargonijos turi savo vietą. Jos atsparios vėjui, struktūriškos, puikiai apibrėžia kraštines. Sudėtingesnėse kompozicijose jos gali dirbti kartu: Surfinia suteikia judesio ir gausos, pelargonijos – formos ir stabilumo.

Bet jei norite to vieno efekto – spalvų krioklio, kuris sustabdo praeivius – Surfinia laimi be konkurencijos.

Viena klaida, kuri sugadina viską

Vėjas. Surfinios stiebai trapūs, o ilgi šakojimai lengvai lūžta stipresnio gūsio metu. Jei jūsų balkonas atviras vėjams – rinkitės užuovėjinę pusę arba derinkite su atsparesniais augalais.

Rasa savo dėžutes pakabino ten, kur siena saugo nuo vyraujančių vėjų. Rezultatas – nepertraukiama kaskada nuo gegužės iki pirmųjų šalnų.

Dabar kiekvieną pavasarį, kai matau kaimynų balkonus su pelargonijomis, prisimenu tą pokalbį. Kartais paprasčiausias pokytis – tik du augalai ir šiek tiek kitokia priežiūra – gali pakeisti visą vaizdą.