2005-aisiais uncija aukso kainavo apie 445 dolerius. Šiandien – virš 4 000. Tai reiškia, kad per du dešimtmečius auksas pabrango daugiau nei 800 procentų. Sidabras per tą patį laikotarpį pakilo nuo maždaug 7 dolerių iki daugiau nei 70 – dar įspūdingesnis šuolis, siekiantis apie 900 procentų.
Šie skaičiai nėra abstraktūs. Jie pasakoja istoriją apie tai, kaip keitėsi pasaulis – ir kaip žmonės reagavo į tuos pokyčius.
Kas nutiko per 20 metų
Pažvelgus į kainų kreivę, matyti keli ryškūs lūžio taškai.
2008–2011 metai. Pasaulinė finansų krizė sukrėtė bankų sistemą. Auksas per tą laikotarpį padvigubėjo, sidabras – beveik penkis kartus. Tai buvo momentas, kai daugelis pirmą kartą suprato: sistema, kuria pasitikėjome, nėra neliečiama.
2013–2015 metai. Korekcija. Auksas nukrito nuo beveik 1 900 iki maždaug 1 050 dolerių. Sidabras smuko dar dramatiškiau – nuo 50 iki 14 dolerių. Pesimistai skelbė, kad burbulas sprogo.
2016–2019 metai. Rami konsolidacija. Kainos svyravo siaurame diapazone, rinka atrodė užmigusi.
2020–2025 metai. Pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa – ir naujas istorinis šuolis. Auksas pirmą kartą pralaužė 3 000, paskui 4 000, 5 000 dolerių ribas. Sidabras pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011-ųjų.
Irano konfliktas ir rinkos reakcija
Šių metų vasario pabaigoje situacija pasikeitė dramatiškai. JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui sukūrė naują geopolitinę realybę, kurios poveikį jaučia visos pasaulio rinkos.
Pirmosiomis konflikto dienomis aukso kaina šovė aukštyn – nuo maždaug 5 100 iki 5 400 dolerių per vieną sesiją. Analitikai tai pavadino vienu dramatiškiausių „saugaus prieglobsčio” šuolių šiuolaikinėje finansų istorijoje.
Tačiau po to sekė netikėtas posūkis. Užuot toliau kilęs, auksas pradėjo koreguotis žemyn. Kovo viduryje kaina buvo nukritusi iki maždaug 5 000 dolerių – vis dar istoriškai aukštas lygis, bet mažesnis nei konflikto pradžioje.
Ekspertai aiškina tai keliais veiksniais. Pirma, dalis investuotojų, pasinaudodami kainų šuoliu, fiksavo pelną. Antra, Fed signalai apie galimą palūkanų didinimą, reaguojant į infliaciją dėl naftos kainų, sumažino nenesančio pajamų aukso patrauklumą. Trečia, rinkos pradėjo tikėtis diplomatinio sprendimo.
„Trumpalaikis aukso elgesys konflikto metu gali būti nenuspėjamas”, pažymi J.P. Morgan analitikas Gregory Shearer. „Tačiau ilgalaikė tendencija išlieka aiški – geopolitinė įtampa ir centrainių bankų pirkimai toliau palaiko kainas.”
Ką sako analitikų prognozės
Didžiųjų investicinių bankų vertinimai 2026 metams:
J.P. Morgan prognozuoja, kad metų pabaigoje auksas sieks apie 5 055 dolerius už unciją, o 2027-aisiais gali pasiekti 5 400 dolerių. Bankas pabrėžia, kad centrinių bankų pirkimai – apie 585 tonos per ketvirtį – išlieka pagrindiniu kainų varikliu.
UBS mato potencialą kainoms pasiekti 5 400 dolerių, o eskaluojantis geopolitinei situacijai – net 6 000 dolerių.
Deutsche Bank taip pat orientuojasi į 6 000 dolerių tikslą, akcentuodamas „nuolatinę investicinę paklausą” ir de-dolarizacijos tendencijas.
Goldman Sachs prognozuoja maždaug 4 900 dolerių iki metų pabaigos, grįsdamas tai struktūriškai aukšta centrinių bankų paklausa ir Fed palūkanų mažinimais.
Pesimistiškesni analitikai, pavyzdžiui, Macquarie, mato vidutinę 2026 metų kainą ties 4 323 doleriais – tai reikštų korekciją nuo dabartinių lygių.
Sidabras: mažiau dėmesio, didesnis potencialas?
Sidabro kaina istoriškai pasižymi didesniu nepastovumu. 2025 metais sidabras pakilo apie 135 procentus – gerokai daugiau nei auksas tais pačiais metais.
Analitikai atkreipia dėmesį į kelis veiksnius:
Pramoninė paklausa. Sidabras naudojamas saulės baterijose, elektronikoje, medicinoje. Žalioji energetika didina struktūrinę paklausą.
Mažesnė kaina. Šiuo metu aukso ir sidabro santykis svyruoja apie 63–65:1. Istoriškai šis santykis buvo žemesnis, kas rodo potencialią sidabro „nuolaidą”.
Didesnė rizika. Tas pats nepastovumas, kuris leidžia sidabrui kilti greičiau, veikia ir priešinga kryptimi – korekijos būna gilesnės.
Kodėl centriniai bankai perka
Vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio struktūrinių pokyčių – centrinių bankų elgesio pasikeitimas.
Po to, kai Vakarai įšaldė Rusijos užsienio valiutos rezervus 2022 metais, daugelis šalių – Kinija, Indija, Turkija, Lenkija – pradėjo agresyviai kaupti aukso atsargas. Tai fundamentali filosofijos kaita: nuo pasitikėjimo JAV doleriu kaip pagrindine rezervų valiuta link diversifikacijos.
2023, 2024 ir 2025 metais centriniai bankai nupirko po daugiau nei 1 000 tonų aukso kasmet – istorinis lygis. Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metais tempai išliks panašūs.
„Tai struktūrinis pokytis, ne trumpalaikė mada”, teigia UBS strategas Joni Teves. „Centriniai bankai perka ne todėl, kad spekuliuoja kaina, o todėl, kad keičia savo atsargų struktūrą.”
Kas galėtų sustabdyti augimą
Nė viena tendencija netrunka amžinai. Analitikai įvardija kelis rizikos veiksnius:
Fed politika. Jei infliacija išliks aukšta ir Fed ne tik nebemazins, bet ir didins palūkanas, aukso patrauklumas mažės.
Dolerio stiprėjimas. Auksas ir doleris dažnai juda priešingomis kryptimis. Stiprus doleris spaudžia aukso kainas.
Geopolitinis stabilumas. Paradoksalu, bet taikos susitarimai – tarp JAV ir Irano, Ukrainoje – sumažintų „baimės premiją”, kuri dabar įskaičiuota į kainas.
Pelno fiksavimas. Dalis 2025 metų šuolio buvo spekuliacinė. Kai „turistai” – trumpalaikiai investuotojai – pasitrauks, galima trumpalaikė korekcija.
Ilgalaikė perspektyva
Dvidešimties metų perspektyvoje taurieji metalai atliko savo funkciją – išsaugojo ir padidino vertę. Tai nereiškia, kad taip bus visada. Tai taip pat nereiškia, kad kelias buvo lygus – buvo gilių kritimų, ilgų stagnacijos laikotarpių.
Tačiau bendra trajektorija aiški. Pasaulis tapo nestabilesnis. Pasitikėjimas institucijomis sumažėjo. Skolos išaugo iki istorinių lygių. Šiame kontekste turtas, kuris neturi „antrojo veido” rizikos – negali būti „išspausdintas” ar „įšaldytas” – įgauna papildomą vertę.
Klausimas ne tik „ar taurieji metalai brangs”, bet „koks jų vaidmuo jūsų portfelyje”. Analitikai tradiciškai rekomenduoja 5–10 procentų turto alokaciją šiai klasei. Geopolitinių krizių metu kai kurie strategai siūlo didesnę dalį.
Praktiniai žingsniai
Tiems, kurie domisi šia rinka, pravartu:
Stebėti aukso kaina tendencijas – ne kasdienį šokinėjimą, o ilgalaikius judėjimus.
Suprasti skirtumą tarp fizinio metalo ir „popierinių” instrumentų – ETF, ateities sandorių. Krizės metu jie elgiasi skirtingai.
Diversifikuoti ne tik tarp turto klasių, bet ir laike – pirkti palaipsniui, o ne visu kapitalu vienu metu.
Turėti aiškią strategiją – ar tai ilgalaikė apsauga, ar trumpalaikė spekuliacija, ar tiesiog portfelio balansavimas.
Skaičiai už 20 metų pasakys, ar dabartinės prognozės buvo tikslios. Tačiau viena tendencija atrodo tikra: pasaulis ir toliau ieškos „saugių prieglobsčių”. Ar taurieji metalai išliks tarp jų – priklausys nuo to, kaip vystysis globalios ekonomikos ir politikos procesai.
