Lietuvoje teka per 800 upių, bet dauguma žmonių spontaniškai paminėtų tik Nemuną, Nerį ir gal Miniją. Tuo tarpu mažesnės upės dažnai siūlo įdomesnę patirtį: vingius per miškus, ramus sroves tarp pievų, netikėtus kraštovaizdžius, kurių nesitikėtumėte vos valandos kelio nuo miesto.
Prieš planuojant kelionę, verta susipažinti su populiariausiais baidarių maršrutai arba tiesiog patyrinėti žemėlapį – net mažos upės gali pasiūlyti nuostabų dieną ant vandens. Štai keletas upių, kurios nusipelno daugiau dėmesio.
Žeimena: Aukštaitijos klasika
Žeimena – viena švaresnių Lietuvos upių, tekanti per Aukštaitijos nacionalinį parką. Jos vanduo vietomis toks skaidrus, kad matosi žuvys ir akmenuotas dugnas. Upė nesunki ir tinka pradedantiesiems: srovė rami, kliūčių nedaug, o krantai apaugę senais miškais.
Klasikinis atkarpas nuo Ginučių iki Palūšės trunka keturias penkias valandas ir leidžia pasimėgauti tiek gamta, tiek kultūra – pakrantėse stovi seni kaimai ir bažnytkaimiai. Geriausia vykti birželį arba rugsėjo pradžioje, kai turistų mažiau.
Merkys: Dzūkijos charakteris
Merkys – visai kitoks negu Žeimena. Čia upė greitesnė, vingiuotesnė, su smėlėtais seklumynais ir siaurais ruožais, kur medžių šakos liečia vandenį iš abiejų pusių. Dzūkijos pušynai krantams suteikia specifinį aromatą, kuris ypač jaučiamas karštomis vasaros dienomis.
Atkarpas nuo Merkinės iki Nemuno santakos – vienas gražiausių visoje Lietuvoje. Kelionė užtrunka apie šešias septynias valandas, todėl geriausia planuoti visą dieną. Merkio srovė kai kur gana stipri, tad visiškai pradedantiesiems rekomenduotina rinktis ramesnius ruožus aukščiau Merkinės.
Minija: lėtas plaukimas per Žemaitiją
Minija garsėja kaip lėčiausia navigabili upė Lietuvoje. Tai ne trūkumas, o privalumas: čia galima tiesiog plaukti pasroviui beveik neirkluojant ir stebėti pakrančių gyvenimą. Gandrai, tulžiai, retkarčiais bebrai – Minijos fauna turtingesnė nei daugelio kitų upių.
Populiariausias ruožas – nuo Kartenos iki Mingės kaimo, kuris vadinamas Lietuvos Venecija. Kelionė trunka apie keturias valandas ir yra visiškai tinkama šeimoms su vaikais. Vienintelis perspėjimas: vasaros piko metu upėje gali būti gana daug žmonių, todėl verta rinktis ne savaitgalį.
Šventoji: šiaurės Lietuvos paslaptis
Šventoji, tekanti per Ukmergės ir Anykščių rajonus, yra viena ilgiausių Lietuvos upių, bet turistų čia lanko palyginti mažai. Tai reiškia ramybę, laisvę pasirinkti sustojimo vietas ir mažiau plaukiančių priekyje.
Upė gana plati ir srovi tolygiai, todėl tinka ilgesnėms kelionėms su nakvyne pakrantėje. Ruožas per Anykščių regioninį parką ypač vaizdingas: aukšti skardžiai, ąžuolynai, retkarčiais sutinkamos senos vandens malūnų liekanos.
Prieš kelionę: keli praktiniai patarimai
Nepriklausomai nuo pasirinktos upės, keli dalykai universalūs. Visada patikrinkite vandens lygį prieš kelionę – per sausras kai kurios upės tampa per seklios. Turėkite hermetišką maišą telefonui ir dokumentams. Ir svarbiausia – palikite gamtą tokią, kokią radote. Lietuvos upės gražios tol, kol jas gerbiame.
